Tačiau kiekvienų metų pradžioje su didžiausiu rimtumu sudaromos astrologinės prognozės, ar prieš kiekvieną svarbesnį įvykį pas būrėjus lekiantys būriai drebančių naivuolių, mane verčia manyti, kad verta įžiebti truputį kritikos šviesos šioje proto tamsumoje. Nėra sunkiau išgyvendinamos kvailumo formos nei tas slaptas prietaringumas ir tikėjimas antgamtinėmis jėgomis bei likimo galia, kurio pagrindinis variklis – baimė. Baimė, kaip žinia, verčia griebtis visų įmanomų būdų, kad tik įneštum daugiau tvarkos ir žinojimo į savo gyvenimą. Deja, mokslo metodai negali patenkinti ateities spėjimo poreikio.
Štai čia į sceną įžengia tie, kurie sakosi turintys ypatingų galių ar žinantys ypatingą metodiką, kuri leidžia pažvelgti daugiau nei gali žmogus ar jo sukurta technika. Turbūt rimčiausiai atrodo astrologų grupė, kuri iš tiesų stebi planetų ir žvaigždžių padėtį. Dažnas mažiau išsilavinęs žmogus net linkęs maišyti astronomų ir astrologų kuopeles.
Tiesa, jei pirmieji kukliai darbuojasi observatorijose, neturėdami didesnių užmojų nei tyrinėti dangaus kūnus, tai antrieji pasižymi ambicijomis tų dangaus kūnų padėtį sieti su kiekvieno mūsų asmeninėmis savybėmis ir ateitimi.
Būtent astrologai turi būrius gerbėjų, kuriuos aš drįstu įvardinti, kaip gimusius po kvailio ženklu, mat šie žmonės nuoširdžiai tiki, kad jų lemtis užkoduota Saulės sistemos planetų ar tolimų žvaigždžių judėjime, o ne jų pačių sąmoninguose sprendimuose ir veiksmuose.
Nors ir vadovaujuosi nuostata, kad nėra įgimtų savybių, tačiau atkaklus šių žmonių noras teigti, jog jų ateitis ir asmenybė yra suformuota senosios šumerų civilizacijos vaizduotėje gimusio Zodiako ženklo ar Jupiterio padėties Marso atžvilgiu, verčia pripažinti jų kvailumo lemtį.
Dar blogiau, kad šie astrologijos šalininkai nesibaimina ir apie kitus žmones spręsti pagal savo sistemą ar netgi gyventi, remdamiesi jokio racionalaus pagrindo neturinčiomis prognozėmis, kurių mokslinė vertė milijonus kartų mažesnė nei drugelio sparnų suplazdėjimas.
Jei astrologijos atveju kalbame apie tikėjimą, kuris auginamas ant archajiško astronomijos mokslo supratimo pamatų, tai aiškiaregių ir būrėjų klientai tiesiog atsisako tikrovės savo asmeninių interesų vardan. Pastaruoju metu vis dažniau galima skaityti istorijas apie tai, kaip rezonansinius nusikaltimus tiriantys pareigūnai vyksta tikrinti desperatiškų artimųjų pas būrėjus išgirstų versijų.
Noras sužinoti savo ateitį – laisva valia pasirenkamas kvailumas, už kurį daugelis sąžiningai sumoka nemenką mokestį, tačiau tokia aiškiaregių saviveikla, kai žaidžiama nukentėjusių ir pažeidžiamų jausmais, turėtų sulaukti griežtų sankcijų. Negana to, kad šie veikėjai skelbiasi turintys paranormalių galių, padedančių jiems matyti kitas dimensijas, ateitį, dvasias, praeities įvykius, kuriuose patys nedalyvavo, jie dar ir naudojasi šia apgaule, veikdami kitų žmonių gyvenimus ar įtraukdami į šešėlių žaidimus valstybines institucijas.
Kadangi savo antgamtines jėgas tenka bent jau formaliai paaiškinti, aiškiaregiai teigia, jog jų gyvenime buvęs kažkoks ypatingas įvykis, suteikęs jiems galias ar tas galias jie išsiugdę po sunkių mokymų ir studijų. Tačiau bet kokius bandymus užklausti jų slaptųjų galių šaltinio ar rezultatų sėkmės, jie atremia tikėjimo koziriu.
Jei tikėsi – tai padės, jei tikėsi – tai bus aišku. Aš šią formulę paversčiau kiek kitaip: jei tikėsi – tai mokėsi. Mat dažniausiai stebuklingoms galioms pažadinti reikalinga stebuklinga pinigų suma.
Aišku, jūs pateiksite man pavyzdžius tų kelių, kurie užsiima paranormaliais darbeliais be jokio užmokesčio, tačiau už šių jų darbų slepiasi knygų, vaizdo įrašų, efektingais triukais pagražinamų susitikimų su lengvatikiais verslas. Žodžiu, antgamtines jėgas paslaptingai traukia jūsų pinigai.
O dabar – patarimų metas. Visi prognozuotojai, būrėjai ar antgamtinių jėgų vedami gyvenimo mokytojai remiasi nežinomybės baime. Tiksliau tuo, kad tikrovė nėra visada minkšta ir pūkuota, o mūsų protas nori joje daugiau ar mažiau logiškos tvarkos. Nors šiuolaikinis mokslas geba sudėlioti pakankamai aiškų pasaulio vaizdinį, tačiau jame akivaizdžiai pasigendama tokio romantiško antgamtinio lygmens ir asmeninių nurodymų, kaip dera elgtis.
Pasirodo, jog priimti pasaulį be paslaptingų energijų, antgamtinių galių ir suvokti fizinį jo kompleksiškumą bei susitaikyti su atsitiktinumų galia reikalinga didesnė asmeninė drąsa. Tokia drąsa, kuri padėtų suprasti, kad už savo ateinančius metus ir visą likusį gyvenimą bus atsakingos ne žvaigždės, ne burtininkai, ne mylimi politikai - tautos gelbėtojai, o jūs patys.
Tad pats metas rytą pradėti ne su horoskopu, malda ar stebuklingo akmens paglostymu ir pratimais, atveriančiais čakras, o nuo gero moralinio spyrio sau į užpakalį ir veiksmų plano.
