Apie tai po Seimo valdybos posėdžio trečiadienį žurnalistus
informavo Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė.
„Pirmiausia reikia atlikti labai išsamią analizę. Tikiuosi, kad
kitą savaitę Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pateiks
politinei tarybai ir išklausysime argumentus, įvertinsime socialinę
padėtį, skolas gyventojams, ir tada diskutuosime“, - pareiškė
Seimo vadovė.
Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius sako, kad iš
euro įvedimo „darbiečiai“ „daro cirką“, kurį opozicija vertins
kritiškai.
„Net ir iš tokių ypatingai svarbių klausimų padaro
tokį cirką. Koalicijos vadovybė, tame tarpe ir Seimo pirmininkė,
elgiasi neatsakingai“, - žurnalistams teigė A.Kubilius.
Trečiadienį ryte duodama interviu Žinių radijui,
L.Graužinienė teigė nepalaikysianti euro įvedimo, nesutarus dėl
to koalicijoje. Ji priekaištavo, kad su koalicijos partneriais nebuvo
derinta euro įvedimo data, todėl būtinos diskusijos.
Vyriausybė jau daugiau nei vienerius metus deklaruoja siekį nuo
2015 metų sausio įsivesti eurą. Pastarojo meto Vyriausybės ir
Seimo sprendimai būtent nukreipti į tai, kad šaliai nekiltų
formalių kliūčių įsivesti eurą - iki 1,9 proc. sumažintas šių
metų šalies fiskalinis deficitas, daroma viskas, kas priklauso nuo
valdžios, kad Lietuva vykdytų Mastrichto infliacijos kriterijų.
Litas šiuo metu yra susietas su euru, tačiau, kaip teigia
bendros valiutos šalininkai, Lietuva negali pasinaudoti privalumais,
kuriuos suteikia buvimas euro zonoje. Pasak analitikų, su euru šalis
gautų aiškią materialinę naudą ekonominio augimo, investicijų,
patikimumo ir pinigų kainos prasme.
Galutiniai sprendimai dėl Lietuvos prisijungimo prie euro zonos
turėtų būti patvirtintas liepą.
Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro
2007 metų pradžioje. Nuo 2011 metų pradžios prie euro zonos
prisijungė Estija, o nuo šių metų - Latvija.