„Mes aptarėme darbo eigą, nusimatėme darbo grafikus ir
aptarėme pagrindinius principus, kaip mes toje darbo grupėje
dirbsime. Be to, buvo pateikta informacija, kokia yra šiai dienai
„Sodros“ būklė, tiesiog visa ta pamatinė informacija, kurios
reikės, sprendžiant šį labai svarbų klausimą“, - trečiadienį
po pirmojo darbo grupės posėdžio žurnalistams sakė Algimanta
Pabedinskienė.
Ministrės teigimu, apie pensijų kompensavimo variantus
trečiadienį taip pat nebuvo kalbėta.
„Aš noriu pasakyti, kad mes kalbėjome apie principus, bet ne
apie variantus. Mes pateikėme bendrą informaciją, bendrąsias
tokias įžvalgas ir variantų jokių pasirinkimų tikrai šiandien
nėra. Kada darbo grupė baigs jos paskutinį susitikimą, bus
priimtas tas galutinis sprendimas“, - sakė socialinės apsaugos ir
darbo ministrė.
Finansų ministras Rimantas Šadžius taip pat nebuvo linkęs
atskleisti daugiau detalių dėl pensijų kompensavimo.
„Nenorėčiau eiti į jokias detales. Apskaičiavimų nėra,
galutinių skaičių tikrai nėra ir negalėjo būti, kadangi
pirmiausiai mes turėjome pasidėlioti principus“, - paklaustas,
kiek gali „kainuoti“ pensijų kompensavimas, teigė R.Šadžius.
Anot jo, pensijų kompensavimo tvarka turėtų būti parengta iki
kovo 1 dienos.
R.Šadžiaus gruodį tvirtino, kad pensijų kompensavimas
priklausys nuo finansinės valstybės situacijos - ar biudžetai
surinks viršplaninių pajamų. Anot jo, 2014 metų pradžioje dar
nebus viršplaninių pajamų, tad ir kompensuoti pensijų nebus
galima.
Premjeras Algirdas Butkevičius gruodžio pabaigoje teigė, kad
dėl krizės sumažintos pensijos bus kompensuotos iki 2016 metų, o
žmonėms priklausančią neišmokėtą pensijos dalį bus galima
paveldėti. Pasak jo, pensijų kompensavimui šiemet gali būti
panaudotos viršplaninės „Sodros“ biudžeto pajamos, tačiau,
anot jo, reikia įvertinti ir tai, kad šis biudžetas išliks
deficitinis, o sukaupta „Sodros“ skola yra apie 11 mlrd. litų.
Seimo pirmininkė Loreta Graužienė gruodį taip pat yra sakiusi,
kad jeigu dalį „Sodros“ pasiskolintų lėšų pavyktų perskolinti
pigiau, būtų galima sutaupyti 40-50 mln. litų ir juos skirti
pensijų kompensavimui. Kiti pensijų kompensavimo šaltiniai, anot
jos, yra viršplaninės biudžeto pajamos ir vidiniai rezervai,
tačiau skolintis pensijų grąžinimui neketinama.
Skaičiuojama, kad per krizę sumažintai pensijų daliai
kompensuoti reikėtų ne mažiau kaip 1-1,2 mlrd. litų.
Gelbėdamas finansinėje duobėje esančią „Sodrą“, Seimas 2009
metų gruodį dvejiems metams - 2010-2011-iesiems - „apkarpė“
daugelį pensijų ir įvairių socialinių išmokų.