Naujas ieškinys prieš „Gazprom“ – Lietuvos bandymas priminti apie save

„Manyčiau, kad tai iš tikrųjų yra tam tikras spaudimas, bet ir ženklas „Gazprom“, kad derybos turi vykti, o jei derybos nevyksta, belieka tik arbitražinis kelias spręsti ginčus.

Aišku, derybose su „Gazprom“ vienokį ar kitokį vaidmenį gali suvaidinti Europos Komisijos atliekamas tyrimas, tačiau bet kokiu atveju derybose Lietuva lieka viena, ir kokia bebūtų Vyriausybės pozicija, turi būti surastas konsensusas, kol neturime suskystintų gamtinių dujų terminalo“, - BNS sakė „Baltic Legal Solutions Lietuva“ partneris Gytis Kaminskas.

Pasak jo, Stokholmo arbitražas, į kurį kreiptasi 2012 metais ir kurio sprendimo laukiama 2015-ųjų pradžioje, nebedaro poveikio „Gazprom“, tad Lietuva, niekaip nesusideranti dėl dujų kainos šiems metams, bando priminti apie save.

„Tai jau nėra poveikio, tas arbitražas nepriims sprendimo artimiausiu metu - du, tris, keturis mėnesius - todėl jis jau nesuvaidins tam tikro postūmio efekto, todėl dar vieno arbitražo inicijavimas gali būti sprendimas“, - aiškino teisininkas.

Jis teigė, kad jeigu „Lietuvos dujų“ akcininkai, tarp kurių yra ir „Gazprom“ bei „E.ON Ruhrgas International“, nepritartų iniciatyvai kreiptis į arbitražą, Vyriausybės bandymas nusiųsti signalą Rusijos koncernui būtų nevykęs: „Manyčiau, tai būtų nevykęs signalas“.

Tačiau jis mano, kad tai gali būti Vyriausybės bandymas patikrinti „Gazprom“ ir „E.ON“ vienybę.

„Tai signalas, čia reikalingas signalas, kad arba toliau deramės, arba bylinėjamės, bet iš kitos pusės Vyriausybės iniciatyva yra susijusi su „Lietuvos dujų“ arbitražu.

„Lietuvos dujų“ akcininkai kol kas yra tie patys - Vyriausybė, „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas International“. Tai gali būti bandymas pasitikrinti, ar pastarieji du yra solidarūs, priklausomai nuo to, ar bus pritarta iniciatyvai, ar ne. Iš kitos pusės, netiesioginis Vyriausybės signalas“, - aiškino G.Kaminskas.

Energetikos ministerijai ruošiant naują ieškinį arbitraže prieš Rusijos dujų koncerną „Gazprom“, Lietuvos politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, jog tokiu derybiniu manevru siekiama paspartinti Lietuvos derybas su koncernu dėl dujų tiekimo sąlygų. Kartu jis neatmeta, jog toks žingsnis galėjo derintas su didžiausiu „Lietuvos dujų“ akcininku - Vokietijos energetikos koncernu „E.ON“.

„Pagrindinis motyvas, kuris ateina į galvą, - noras paspartinti Lietuvos derybas su „Gazprom“, nes iš premjero viešų komentarų galima spręsti, kad pastaruoju metu derybos sulėtėjusios ar apskritai nevyksta. Todėl tai gali būti tiesiog derybinis ėjimas. Žinoma, gali būti ir kitų priežasčių, galbūt yra teisinių motyvų, kodėl „Lietuvos dujoms“ vertėtų kelti ieškinį, nes žinome, kad 2012 metais Vyriausybė yra pateikusi ieškinį Stokholmo arbitražui, ir tas procesas nėra pasibaigęs. Sunku pasakyti, kokie galėtų būti teisiniai motyvai“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) vadovas Ramūnas Vilpišauskas.

Vis dėlto jis nesiryžo spėlioti, kaip toks Energetikos ministerijos žingsnis gali paveikti derybas su „Gazprom“.

„Nėra aišku, kiek šis naujas žingsnis gali turėti realios įtakos tam, kad „Gazprom“ pakeistų kainodarą ir gamtinių dujų kainą Lietuvai. Kol nėra pateikta daugiau detalių ir šio siūlymo motyvo, atrodo, kad tai yra veikiau vidaus politikai nukreiptas žingsnis, kuriuo siekiama parodyti, kad Vyriausybė deda pastangas, derėdamasi su „Gazprom“ dėl palankesnių dujų tiekimo sąlygų. Galbūt tuo pačiu tikimasi, jog ir „Gazprom“ sureaguos į tai - aktyviau dalyvaus derybose“, - BNS dėstė R.Vilpišauskas.

Kartu jis pabrėžė, jog Energetikos ministerija tokį žingsnį turėjo derinti su „E.ON“, nes kitaip pritrūks balsų, akcininkams balsuojant dėl ministerijos siūlymo. Kitaip, politologo manymu, tai tebus viešųjų ryšių akcija.

„Sunku pasakyti. Reikėtų daugiau informacijos, ar šis sprendimas buvo iš anksto koordinuotas su Vokietijos akcininku. Aš manau, kad būtų buvę protinga tai daryti ir koordinuoti Lietuvos Vyriausybės poziciją, nes be Vokietijos akcininko palaikymo tokius sprendimus priimti nepavyks, ir tai teliks tik viešųjų ryšių žingsnis“, - BNS sakė R.Vilpišauskas.

R.Vilpišauskas pažymėjo, jog dabartinė Vyriausybė sau prisiima pernelyg daug nuopelnų, teigdama, kad neva dėl jos pastangų sumažėjo dujų importo kainos.

„Tokiu teiginiu Vyriausybė prisiima pernelyg daug nuopelnų sau. Tai yra tam tikras vidinis prieštaravimas - jeigu tai būtų pasiekta Vyriausybės pastangų dėka, nereikėtų papildomų pastangų tam, kad derybos su „Gazprom“ būtų rezultatyvios ir naudingos Lietuvai. Dabar matome, kad kaina sumažėjo energetikos žaliavų rinkoje. Tai rodo, kad derybos su „Gazprom“ yra nerezultatyvios“, - BNS sakė ekspertas.