„Audito rezultatai parodė, kad Vidaus reikalų ministerija ir
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas audituojamu
laikotarpiu neužtikrino, kad visos priešgaisrinės gelbėjimo
pajėgos būtų tinkamai pasirengusios gesinti gaisrus, gelbėti
žmones ir turtą“, – apibendrindama audito rezultatus
ketvirtadienį išplatintame pranešime teigia valstybės kontrolierė
Giedrė Švedienė.
Pasak auditorių, beveik pusė gaisrų 2010–2012 metais kilo
miesteliuose ir kaimo vietovėse, kuriose gyvena trečdalis Lietuvos
gyventojų, tačiau juose žuvo beveik dvigubai daugiau žmonių nei
mieste.
Nors į miesteliuose ir kaimo vietovėse kilusius gaisrus kaip
pirmosios pajėgos dažniausiai atvyksta savivaldybių
priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų ugniagesiai, tačiau neturint
specialios aprangos ir kvėpavimo aparatų, jie ne visada gali
pradėti žmonių gelbėjimo darbus. Ne visi ugniagesiai aprūpinti
specialiąja uniforma, galinčia apsaugoti juos nuo rizikos veiksnių,
kvėpavimo aparatus turi mažiau nei penktadalis savivaldybių
priešgaisrinių tarnybų (SPT) ugniagesių.
„Teisės aktuose aiškiai neapibrėžta ir nedetalizuota, kokius
darbus turi vykdyti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų
ugniagesiai gesindami gaisrus ir vykdydami gelbėjimo darbus. To
neapibrėžus, negalima numatyti, kokiomis priemonėmis ir technika
privalu juos aprūpinti. Todėl yra atvejų, kai skirtingų rajonų
SPT atlieka tik tam tikrus gelbėjimo darbus, atsižvelgiant į tai,
kokią įrangą, techniką ar priemonių turi. Pavyzdžiui, Jurbarko
SPT ugniagesiai gelbėja skęstančiuosius, nes turi valčių,
gelbėjimo ratų, liemenių, o Rokiškio SPT gali likviduoti naftos
produktų išsiliejimo į aplinką padarinius, nes turi tam
pritaikytą automobilį“, - nurodo Valstybės kontrolė.
Audito metu nustatyta, kad nepakankami ir priešgaisrinių
gelbėjimo pajėgų žmogiškieji ištekliai – apie 20 proc.
ugniagesių pareigybių yra neužimtos, trūksta
ugniagesių budinčioms pamainoms suformuoti. Todėl dažnai
pamainoje budi ir į gaisrus vyksta ne visos sudėties ugniagesių
komandos.
„Pavyzdžiui, pernai vasarį Kupiškio rajone gesinti ūkinį
pastatą atvyko dvi ugniagesių komandos, kurių ekipažuose buvo po
vieną ugniagesį, todėl jie tik vežiojo vandenį ir negalėjo
atlikti pagrindinės – gaisro gesinimo funkcijos“, -konstatavo
auditoriai.
Atlikus auditą taip pat paaiškėjo, kad ne visi ugniagesiai turi
reikiamą kompetenciją. 15 proc. savivaldybių priešgaisrinių
tarnybų ugniagesių neturi ugniagesio kvalifikacijos, todėl nėra
tinkamai pasirengę gesinti gaisrus.
Be to, nustatyta, kad per 60 proc. gaisrinių automobilių –
daugiau nei dešimties metų senumo.
„Todėl būna atvejų, kai gesinti gaisrą tenka siųsti
septynis automobilius, nes trys iš jų nuvykę į vietą sugenda“,
- konstatuoja auditoriai.
Audito metu taip pat konstatuota, kad trūksta technikos,
reikalingos atlikti gesinimo ir gelbėjimo darbus aukštesniuose nei
trijų aukštų pastatuose. Nors pagal nustatytus minimalius
reikalavimus kiekvienoje savivaldybėje turi būti bent po vienerias
20-ties metrų ilgio automobilines kopėčias, 21-oje savivaldybėje
jų nėra.
„Neturėjo jų ir Kelmės rajono ugniagesiai, kai degė
Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolynas. Automobilines kopėčias
atsiuntė Radviliškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, tačiau tam
prireikė bemaž valandos laiko“, - pažymi Valstybės kontrolė.
Išanalizavę gautus dokumentus valstybiniai auditoriai nustatė
ir tai, kad ne visuomet tinkamai organizuojama gaisrų prevencinė
veikla.
Priešgaisrinę saugą Lietuvoje vykdo valstybės ir savivaldybių
institucijos. Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai šiai
funkcijai vykdyti per metus skiriama apie 190 mln. litų.
Savivaldybėms deleguotai priešgaisrinės saugos funkcijai vykdyti
kasmet iš valstybės biudžeto skiriama apie 50 mln. litų.