„Audito rezultatai parodė, kad Vidaus reikalų ministerija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas audituojamu laikotarpiu neužtikrino, kad visos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos būtų tinkamai pasirengusios gesinti gaisrus, gelbėti žmones ir turtą“, – apibendrindama audito rezultatus ketvirtadienį išplatintame pranešime teigia valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Pasak auditorių, beveik pusė gaisrų 2010–2012 metais kilo miesteliuose ir kaimo vietovėse, kuriose gyvena trečdalis Lietuvos gyventojų, tačiau juose žuvo beveik dvigubai daugiau žmonių nei mieste.
Nors į miesteliuose ir kaimo vietovėse kilusius gaisrus kaip pirmosios pajėgos dažniausiai atvyksta savivaldybių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų ugniagesiai, tačiau neturint specialios aprangos ir kvėpavimo aparatų, jie ne visada gali pradėti žmonių gelbėjimo darbus. Ne visi ugniagesiai aprūpinti specialiąja uniforma, galinčia apsaugoti juos nuo rizikos veiksnių, kvėpavimo aparatus turi mažiau nei penktadalis savivaldybių priešgaisrinių tarnybų (SPT) ugniagesių.
„Teisės aktuose aiškiai neapibrėžta ir nedetalizuota, kokius darbus turi vykdyti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesiai gesindami gaisrus ir vykdydami gelbėjimo darbus. To neapibrėžus, negalima numatyti, kokiomis priemonėmis ir technika privalu juos aprūpinti. Todėl yra atvejų, kai skirtingų rajonų SPT atlieka tik tam tikrus gelbėjimo darbus, atsižvelgiant į tai, kokią įrangą, techniką ar priemonių turi. Pavyzdžiui, Jurbarko SPT ugniagesiai gelbėja skęstančiuosius, nes turi valčių, gelbėjimo ratų, liemenių, o Rokiškio SPT gali likviduoti naftos produktų išsiliejimo į aplinką padarinius, nes turi tam pritaikytą automobilį“, - nurodo Valstybės kontrolė.
Audito metu nustatyta, kad nepakankami ir priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų žmogiškieji ištekliai – apie 20 proc. ugniagesių pareigybių yra neužimtos, trūksta ugniagesių budinčioms pamainoms suformuoti. Todėl dažnai pamainoje budi ir į gaisrus vyksta ne visos sudėties ugniagesių komandos.
„Pavyzdžiui, pernai vasarį Kupiškio rajone gesinti ūkinį pastatą atvyko dvi ugniagesių komandos, kurių ekipažuose buvo po vieną ugniagesį, todėl jie tik vežiojo vandenį ir negalėjo atlikti pagrindinės – gaisro gesinimo funkcijos“, -konstatavo auditoriai.
Atlikus auditą taip pat paaiškėjo, kad ne visi ugniagesiai turi reikiamą kompetenciją. 15 proc. savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių neturi ugniagesio kvalifikacijos, todėl nėra tinkamai pasirengę gesinti gaisrus.
Be to, nustatyta, kad per 60 proc. gaisrinių automobilių – daugiau nei dešimties metų senumo.
„Todėl būna atvejų, kai gesinti gaisrą tenka siųsti septynis automobilius, nes trys iš jų nuvykę į vietą sugenda“, - konstatuoja auditoriai.
Audito metu taip pat konstatuota, kad trūksta technikos, reikalingos atlikti gesinimo ir gelbėjimo darbus aukštesniuose nei trijų aukštų pastatuose. Nors pagal nustatytus minimalius reikalavimus kiekvienoje savivaldybėje turi būti bent po vienerias 20-ties metrų ilgio automobilines kopėčias, 21-oje savivaldybėje jų nėra.
„Neturėjo jų ir Kelmės rajono ugniagesiai, kai degė Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolynas. Automobilines kopėčias atsiuntė Radviliškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, tačiau tam prireikė bemaž valandos laiko“, - pažymi Valstybės kontrolė.
Išanalizavę gautus dokumentus valstybiniai auditoriai nustatė ir tai, kad ne visuomet tinkamai organizuojama gaisrų prevencinė veikla.
Priešgaisrinę saugą Lietuvoje vykdo valstybės ir savivaldybių institucijos. Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai šiai funkcijai vykdyti per metus skiriama apie 190 mln. litų. Savivaldybėms deleguotai priešgaisrinės saugos funkcijai vykdyti kasmet iš valstybės biudžeto skiriama apie 50 mln. litų.
