Aš irgi ilgai pasakočiau apie tai, kaip sunkiai sovietmečiu dirbau
Lietuvai, kaip vos nesusigadinau karjeros, kai prie taurelės
artimiausiems draugams papasakojau netinkamą anekdotą, ir apskritai -
koks disidentas buvau giliai širdyje. Daugelis taip elgtumėtės.
Tačiau jeigu būčiau laidos „Labas rytas, Lietuva“, kurioje dalyvavo L.Šepetys,
vedėjas, pasistengčiau elgtis kitaip, nei šįryt elgėsi Ignas
Krupavičius.
Savo pašnekovą pristatyčiau ne tik kaip Nepriklausomybės Akto signatarą,
bet ir kaip buvusį sovietinės Lietuvos kultūros ministrą. Išvardyčiau
nors keletą jo eitų pareigų aukščiausiuose Komunistų partijos valdymo
organuose.
Taip daryčiau ne tam, kad įžeisčiau ar pažeminčiau garbingo amžiaus
žmogų, o tam, kad jaunesni žiūrovai apie mano svečią sužinotų šiek tiek
daugiau.
Kai svečias pradėtų ilgą monologą apie savo nuopelnus Lietuvos kultūrai,
iš pagarbos jam gal ir neimčiau garsiai piktintis, tačiau tikrai
nelinkčiočiau galva, neaikčiočiau iš susižavėjimo ir pataikūniškai
nesišypsočiau.
Būtent dėl tokių laidos vedėjo saldybių ir pasijutau taip, lyg man iš
ekrano kažkas būtų prispjovęs į kavą.
Šliūkštelėjau puodelį į kriauklę ir sėdau rašyto to, ką čia perskaitėte.