Tokią poziciją premjeras išsakė, kai partijos Lietuvos
socialdemokratų partijos (LSDP) Etikos ir procedūrų komisija dėl
B.Bradausko pasisakymų apie žydų gelbėtojus apsiribojo svarstymu.
„Šitas klausimas taip pat buvo svarstomas, ir jis pats pasakė,
kad padarė klaidą, nors, kiek girdėjau, komisijoje buvo labai
didelės diskusijos ir gal nereikalingos. Jis tą pripažino, kai
emocijos nusiramino, sumažėjo, ir pasakė, kad tokių daugiau
pareiškimų tikrai nebus“, - po partijos prezidiumo posėdžio
ketvirtadienio vakarą žurnalistams sakė premjeras.
LSDP Etikos ir procedūrų komisija 7 balsais priėmė sprendimą
dėl B.Bradausko pasisakymų apsiriboti svarstymu, 3 buvo už tai, kad
jam būtų pareikštas įspėjimas.
Komisijos pirmininkas Kęstutis Virbickas sakė, kad toks
sprendimas priimtas, nes B.Bradauskas minėtus žodžius pasakęs
pasikarščiavęs ir neapgalvojęs, o norėjęs pareikšti bendrą
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto poziciją, jog nėra lėšų
plėsti valstybinių pensijų gavėjų sąrašą.
Klausiamas, kodėl Etikos komisija priėmė paties B.Bradausko
pasiūlymą dėl jo pasisakymų apsiriboti svarstymu ir ar partijoje
tai įprasta praktika, jog galimai etiką pažeidęs asmuo
nurodinėja, kokį sprendimą jo atžvilgiu priimti, K.Virbickas
aiškino, jog komisija teiravosi parlamentaro požiūrio.
„Paklaustas, kaip jis galvoja, kaip mes jį turėtumėm vertinti,
jis pasakė, kad tas svarstymas komisijoj kaip tokiam patyrusiam
politikui yra gana stipri nuobauda“, - sakė K.Virbickas.
Svarstant klausimą už durų buvo girdėti, kaip B.Bradauskas
komisijai siūlo apsiriboti svarstymu ir „daugiau klausimo
neeskaluoti“.
B.Bradauskas žurnalistams tvirtino komisijos nariams
nenurodinėjęs, kokį sprendimą priimti.
„Aš buvau išėjęs, be manęs priėmė sprendimą Etikos ir
procedūrų komisija, aš nedalyvavau“, - sakė B.Bradauskas.
Į komisiją su prašymu įvertinti Seimo Biudžeto ir finansų
komiteto pirmininko B.Bradausko žodžius kreipėsi Socialdemokratų
partijos lyderis premjeras A.Butkevičius.
A.Butkevičius tuomet sakė „labai neigiamai“ vertinantis partijos
bendražygio Seimo nario B.Bradausko pareiškimą, kad žydus Antrojo
pasaulinio karo metais gelbėjusiems lietuviams valstybines pensijas
turėtų mokėti ne Lietuva, o Izraelis, nuo B.Bradausko pozicijos
dėl žydų gelbėtojų atsiribojo ir partija.
Vyriausybė šį mėnesį pritarė, kad Antrojo pasaulinio karo
metais žydus gelbėję piliečiai gautų laisvės kovų dalyvių
statusą ir valstybines pensijas.
Iš pradžių Ministrų kabinetas taip pat buvo pasiūlęs Seimui
kol kas nepriimti šio įstatymo dėl lėšų trūkumo, bet tokia
Vyriausybės pozicija sulaukė pasmerkimo viešojoje erdvėje.
Kritikai atkreipė dėmesį, kad valdžia rado lėšų kitąmet
pakelti politikų ir valstybės tarnautojų algas, bet nesutinka
paremti žmonių, kurie gynė lietuvių tautos garbę karo metais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais,
holokausto aukų gelbėtojų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet
papildomai reikės po 860 tūkst. litų. Vienkartinėms kompensacijoms
žuvusiųjų šeimoms išmokėti reikės 1 mln. litų.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami lietuvių
kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst.
Lietuvos žydų. Karo metais buvo išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos
žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į
Sovietų Sąjungos gilumą.
Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už
žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865
lietuvius, sąrašas yra nuolat pildomas.