Keturkojų rojus daugiabučių kiemuose – jau po dvejų metų?

Šarūnas Meškys
Rinkliavos dydis už daugiabučiuose auginamus keturkojus Vilniuje nuo šių metų sausio 1 dienos pasikeitė. Daugumai sąžiningų ir visus mokesčius sumokančių gyvūnų šeimininkų parūpo – kiekgi? Net ir tam, kuris nesiruošia mokėti už savo keturkojį laikomą bute įdomu, kad mokesčiai keičiasi. Juk reikia žinoti, kiek pavyko „sutaupyti“. O taupyti be sąžinės graužaties dar bus galima, mat gyvūno registracija ateinančius dvejus metus nebus privaloma.
Daugiau nuotraukų (1)
Gyvūnų augintojams daugiabučiuose numatytos tokios naujos rinkliavų sumos: už mažą (kuris sveria ne daugiau nei 10 kilogramų) kastruotą šunį vietoje 10 litų reiks mokėti 5 litus, o nekastruoto mažo šuns šeimininkai mokės 2 litais mažiau – 8 litus per mėnesį. Vis tik 5 litais pabrango rinkliava už nekastruotą 1 metų ir vyresnį šunį, gyvenantį daugiabutyje.
Nesterilizuotų kačių augintojams mėnesio mokestis didėja nuo 3 iki 4 litų. Savo augintinę kastravę sostinės gyventojai mokės 2 litus per mėnesį. Jei kyla klausimas, už ką renkami pinigai iš kačių šeimininkų, žinokite, kad tai auka beglobėms katėms, esančioms sanitarinėje tarnyboje „Grinda“.
Tokiais mokesčių pokyčiais Vilniaus miesto savivaldybė tikina bandysianti pakeisti gyventojų įpročius: rinktis mažesnius keturkojus, dar kartą apsvarstyti, ar nevertėtų sterilizuoti savo gyvūno.
Taip, perspektyva numatyta nebloga. Jei daugiau gyventojų pasirinks auginti mažą gyvūną, aprims pasipiktinę daugiabučių gyventojai, kurie kaskart netoliese pamatę didesnį šunį, rėkia, kad tie keturkojai „monstrai“ nori juos užpulti ir dar sudraskyti jų mažamečius vaikus savo aštriais dantimis.
Be to, ėmus sterilizuoti ar kastruoti savo augintinius, rasis mažiau tų keturkojų, kurie atsirado „netyčia“. Taip turėtų mažėti išmestųjų į gatvę, skandinamų, užkasamų, o ir gyvūnų prieglaudos galbūt galės lengviau atsikvėpti. Net pačiai savivaldybės įmonei „Grinda“ nebereiks tiek plušėti gaudant benamius keturkojus, juos gydant ir maitinant, kol šie sulauks naujų namų arba savo galo.
Štai tokie ir yra esminiai pokyčiai, kuriuos vykdyti ėmėsi Vilniaus miesto savivaldybė, pakeitusi rinkliavos sąlygas ir dydžius.
Kaip ir kasmet, taip ir 2014 metais, iš gyvūnų augintojų daugiabučiuose žadama surinkti apie ketvirtį milijono litų. Deja, bet akimi matomų pokyčių nei šiais, nei ateinančiais metais nežadama.
„Gal kokią šunų vedžiojimo aikštelę patvarkysime, gal naują šiukšliadėžę pastatysime“, - sakė Sigita Burbienė, Vilniaus miesto savivaldybės Gyvūnų globos ir apsaugos komisijos pirmininkė, paklausta, kur nukeliaus tie 250 tūkst. litų, surinktų iš gyvūnų augintojų.
Kodėl tik tiek galės padaryti už tokią apvalią sumą? Pasirodo, kad beveik visus pinigus suryja benamius šunis ir kates gaudanti ir prižiūrinti „Grinda“, o likučiu padengiamos gyvūnų registravimo bei administravimo ir dar kažkokios kitos išlaidos.
Esą, jei visi gyvūnų augintojai sąžiningai registruotų savo gyvūnus ir už juos mokėtų mokesčius, tuomet ir pinigų būtų daugiau. Tačiau ne juokais keista, jog savivaldybė, gavusi ketvirtį milijono litų iš gyvūnų augintojų per metus, gali tik „gal kokią šiukšliadėžę nupirkti ar paremontuoti aikštelę“.
Juk dar praėjusių metų rudenį Vilniuje ir Kaune atidarytos naujos šunų vedžiojimo aikštelės. Tiesa, už privačių rėmėjų pinigus. Ir štai paaiškėjo, kad moderni, tvarkinga aikštelė, su kliūčių ruožu ir šiukšlių dėžėmis kainuoja vos 15 tūkst. litų.
„Taip, tai yra maži pinigai. Savivaldybei tai nebūtų brangu, bet kol kas jokių naujų šunų vedžiojimo aikštelių įrengimo darbų nenumatyta“, - toks buvo savivaldybės atsakymas, paklausus, kodėl gavę tokius didžiulius pinigus negalite įrengti ar atnaujinti aikštelių.
Tad jei naudojatės apgriuvusia savivaldybės aikštele, būkite malonūs ir patys pasirūpinkite, kur išmesti surinktus savo augintinio ekskrementus, jei aikštelėje nėra šiukšlių dėžės. Ir, beje, būkite atidūs, kad pro skylę aikštelės tvoroje nepabėgtų jūsų keturkojis.
Taigi, kol kas gyvūno registruoti neprivaloma, tad ir už neregistruotą gyvūną mokėti – nebūtina,. Nebent jus koks kaimynas paskųs. Tada gausite įspėjimą arba baudą iki 200 litų. Ir kol nėra privaloma mokėti, tol ir savivaldybei nėra privaloma įrengti aikštelių ar šiukšliadėžių. Net atnaujinti neprivaloma.
Praėjusių metų spalio mėnesį Lietuvos respublikos Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą, kurioje numatyta, kad nuo 2016 metų sausio 1 d. šunis. kates ir šeškus bus privaloma registruoti gyvūnų augintinių registre ir ženklinti juos mikroschemomis.
Tai reiškia, kad po dvejų metų gyventojams, auginantiems gyvūnus daugiabučiuose bus privalu mokėti mokesčius.
Ar savivaldybei irgi bus privaloma atnaujinti arba įrengti naujas aikšteles? Galbūt. Nebent visus pinigus vėl surys „Grinda“ bei administravimo išlaidos.
gyvūnasaugintinisŠuo
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.