Politika į namus jau lipa per langą

„Tada mums, jauniems, atrodė labai juokinga“, – pasakojo Saulius. Dar ir kaip juokinga. Ne tik tada buvo, bet ir iki šiol liko. Todėl labai neputokite, jei man būna juokingi įvykiai ir situacijos, kuriose matote tik dramą ar tragediją.

Šių metų sausio 13-oji įnešė naujo gaivalo, išjudinusio sustingusią oficialių minėjimų ir dramatiškų prisiminimų tradiciją. Pirmiausia tai Neužmirštuolė – naujas Laisvės gynėjų dienos simbolis, akimirksniu paplitęs internete ir suvienijęs skirtingų politinių pažiūrų žmones.

Pirmieji gėles į atlapus įsisegė konservatoriai ir liberalai, bet po to, kai neužmirštuole pasipuošė prezidentė, jos pavyzdžiu pasekė premjeras Algirdas Butkevičius ir daugelis šeštadienį vykusio LSDP tarybos posėdžio dalyvių.

Išvadinę neužmirštuolę masonų simboliu, tautininkai surengė Laisvės gynėjų dienai skirtas... eitynes su deglais. Žinau – tuoj kas nors puls komentuoti, jog tai nekalta skautų tradicija, neturinti jokių asociacijų su nacizmu.

Kadangi eitynėse, pasak žiniasklaidos pranešimų, dalyvavo vos pora šimtų žmonių, galim sakyti, jog niekam tai neįdomu, tegul jie nors ir ant šluotų skrenda.

Kitą džiuginančią žinią pranešė Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių skyrius. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Seime už tvirtą pilietinę poziciją, principingumą ir ryžtingus sprendimus, siekiant užkirsti kelią piktavališkam Lietuvos šmeižimui ir jos istorinių įvykių iškraipymui, medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ apdovanotas uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“ generalinis direktorius Paulius Dambrauskas.

Jei neprisimenate, priminsiu, kad „Cgates“ iš savo klientams transliuojamų televizijos kanalų sąrašo išmetė Pirmąjį Baltijos kanalą iškart po Sausio 13-osios aukas paniekinusios propagandinės laidos „Žmogus ir įstatymas", jie nelaukė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir teismų išvadų.

Jei tokio pilietiškumo nestokotų mūsų verslas, prekybos centruose nematytumėme kalnų rusiškų filmų ir kompiuterinių žaidimų, už simbolinę kainą brukančių į jaunas galvas propagandos specialistų sukonstruotą pasaulio sampratą, kurioje Lietuva, NATO sąjungininkai ir Jungtinės Amerikos Valstijos pateikiami kaip viso pasaulio blogio įsikūnijimas.

Gal ir koncertų gimusiems SSSR niekas nesiimtų organizuoti, o jei ir imtųsi, nerastų kur salės išsinuomoti.

Pilietiškumas versle duota tokios pat ilgalaikės naudos, kaip ir socialinė bei ekologinė atsakomybė, – įgyjamas vartotojų pasitikėjimas, gerokai patikimesnis ir svarbesnis už vienadienį uždarbį.

Tą, kuris gaunamas apgaudinėjant save užkeikimais, jog čia tik muzika, filmai, žaidimai ir nereikia paversti viso to kažkokia politika.

Politika įlipa pas jus pro langą, kai jau manote, kad užtrenkėte jai prieš nosį duris.

Antivakarietiška propaganda ne tik vienija susiskaldžiusius politikos marginalus, bet ir vis dažniau lemia valdančiosios koalicijos partijų politikų apsisprendimą žlugdyti visus strateginius mūsų valstybės projektus nuo Visagino AE iki euro įvedimo.

„Mes suprantame, kad esame įsipareigoję įsivesti eurą ir, matyt, įsivesime, bet neturime skubėti tai daryti. Neturime būti pirmi tarp tų dešimties valstybių, kurios dar neturi euro. Galėtume būti vieni paskutinių“, – sakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

Ar verta stebėtis, kad ir LLRA valdomos savivaldybės pagal daugumą ekonominių rodiklių tą tikslą būti vieniems paskutinių sėkmingai pasiekė?

A.Butkevičius valdančiojoje koalicijoje lieka vienas prieš atvirai euro įvedimui priešintis apsisprendusius Rolando Pakso tvarkiečius, išskirtinio derinimo su ja užsigeidusios Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės „darbiečius“, o dabar dar ir V.Tomaševskio lenkus, o paramos tegali rasti Prezidentūroje ir Seimo opozicijoje.

TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime mielai paremtų euro įvedimui reikalingus sprendimus ir netgi siūlo pasirašyti nacionalinį susitarimą šia tema. Bet ar bandyti palaužti koalicijos partnerių pasipriešinimą remiantis opozicijos balsais premjerui leis ta LSDP dalis, kuri apgynė Bronių Bradauską ir norėtų vadovautis ne europietiška socialdemokratine ideologija, o LKP-LDDP tradicija.

Arkadijus Vinokuras tiesiai siūlo „atsikratyti antivalstybine veikla, primityviu šantažu užsiimančiomis partijomis Vyriausybėje ir Seime“ surengiant pirmalaikius rinkimus, kurie populistams būtų „tolygūs apokalipsei“, ir prognozuoja valdančiosios koalicijos žlugimą, jeigu partneriai stos „piestu prieš euro įvedimą“.

Ne-ti-kiu! Nei pirmalaikiais rinkimais, nei koalicijos griūtimi.

Vykdomoji valdžia koalicijos partijoms suteikia galimybę dalinti postus ir skirstyti pinigus jiems patikėtose srityse, duoti darbo draugams ir užsakymų jų verslams, nukreipti europinių fondų lėšas į partiečių valdomas savivaldybes.

Pinigai ir valdžios suteikiama galia vienija labiau už bet kokias ideologijas. Kartą išsidalinę ministerijas jie tūnos jose iki pat kadencijos pabaigos ir dar paskutinę dieną, kai jau bus išrinkti kiti, apsipirks už kokį nors reprezentacinių lėšų rezervą.