Ekspoziciją parengė Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, prieš trejetą
metų pritaręs Klaipėdos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos
pasiūlymui. Jį palaikė ir Klaipėdos teritorinė muitinė, kurios rūsiuose
įsikūrė muziejus.
Skvarbus prie stalo sėdinčio uniformuoto vyro žvilgsnis menkai
apšviestame ankštame kambarėlyje - atvėrus jo duris sukuriama tinkama
nuotaika tolesnei ekspozicijos apžvalgai. Panašiuose kambarėliuose
pliko betono sienomis antrame šio pastato aukšte daugiau kaip prieš 60
metų buvo tardomi ir kankinami kaliniai ir tremtiniai. Stalas šiame
kambaryje -- iš senųjų KGB rūsių su registracijos lentele.
Autentiški ir vienoje kameroje stovintys tremtinių gultai. Kartais jie
išvis būdavo išnešami, o žmonės suguldomi ant grindų vienas šalia kito.
„Tai vieta, kurioje norisi žiūrėti, skaityti ir tylėti, nes čia kalba
istorija“, - sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Ekspoziciją sudaro keturios dalys: tremtis, rezistencija, politiniai
kalinai ir represiniai organai. Teigiama, kad šio pastato kamerose nuo
1945 iki 1954 metų kalėjo 8268 žmonės. Kai kurių jų pavardės surašytos
ant sienos su visa žinoma informacija - gimimo datomis, suėmimo ir
tremties laiku, tremties vieta.
Kitoje kameroje pateikiama informacija apie partizanų judėjimą Vakarų
Lietuvoje bei Klaipėdos krašto gyventojų tremties istorija, ekspoziciją
papildo vaizdo medžiaga, pokalbių su dar gyvais tremtiniais įrašai.
Čia eksponuojami tremtinių ir politinių kalinių laiškai iš lagerių,
istorinės nuotraukos, žmonių asmeniniai daiktai - užrašų knygelės,
maldaknygė, rožinis, siuvinėtos nosinaitės, nėriniai ir kiti vertingi
daiktai.