Ekspoziciją parengė Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, prieš trejetą metų pritaręs Klaipėdos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos pasiūlymui. Jį palaikė ir Klaipėdos teritorinė muitinė, kurios rūsiuose įsikūrė muziejus.
Skvarbus prie stalo sėdinčio uniformuoto vyro žvilgsnis menkai apšviestame ankštame kambarėlyje - atvėrus jo duris sukuriama tinkama nuotaika tolesnei ekspozicijos apžvalgai. Panašiuose kambarėliuose pliko betono sienomis antrame šio pastato aukšte daugiau kaip prieš 60 metų buvo tardomi ir kankinami kaliniai ir tremtiniai. Stalas šiame kambaryje -- iš senųjų KGB rūsių su registracijos lentele.
Autentiški ir vienoje kameroje stovintys tremtinių gultai. Kartais jie išvis būdavo išnešami, o žmonės suguldomi ant grindų vienas šalia kito.
„Tai vieta, kurioje norisi žiūrėti, skaityti ir tylėti, nes čia kalba istorija“, - sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Ekspoziciją sudaro keturios dalys: tremtis, rezistencija, politiniai kalinai ir represiniai organai. Teigiama, kad šio pastato kamerose nuo 1945 iki 1954 metų kalėjo 8268 žmonės. Kai kurių jų pavardės surašytos ant sienos su visa žinoma informacija - gimimo datomis, suėmimo ir tremties laiku, tremties vieta.
Kitoje kameroje pateikiama informacija apie partizanų judėjimą Vakarų Lietuvoje bei Klaipėdos krašto gyventojų tremties istorija, ekspoziciją papildo vaizdo medžiaga, pokalbių su dar gyvais tremtiniais įrašai. Čia eksponuojami tremtinių ir politinių kalinių laiškai iš lagerių, istorinės nuotraukos, žmonių asmeniniai daiktai - užrašų knygelės, maldaknygė, rožinis, siuvinėtos nosinaitės, nėriniai ir kiti vertingi daiktai.
