Televizija privalo turėti ir ugdomąją misiją, bet jos pirmoji paskirtis – pramoginė. Žmonėms norisi atsipalaiduoti, nieko negalvoti ir pasijuokti.
Tomis retomis poilsio dienomis mėgstu žiūrėti laidas apie gyvūnus. Tai tiesiog gražu ir maloniai nuteikia. Dažniausiai žiūriu „Animal Planet” ir „National Geographic Wild”. Pirmasis parodo buitinių istorijų, o antrasis – tik laukinius gyvūnus.
Kadaise labai mėgau gyvūnus. Vaikystėje namo tempdavau kiekvieną pelę ar sužeistą balandį. Dabar nebėra tam laiko, o ir neturėčiau noro rinkti nuo grindų pūkus, plunksnas ar dar ką nors. Pasižiūrėti patinka, bet namuose laikyti nenorėčiau.
Dar vienas neįpareigojantis kanalas yra „Fashion TV”. Per kolekcijų pristatymus visada groja puiki muzika. Jos klausydamasis kartu gali sekti mados tendencijas. O jei mada nedomina, gali tiesiog klausytis geros muzikos ir plauti indus.
Iš muzikinių kanalų man patinka VH1, leidžiantis daugiausia devintojo dešimtmečio muziką pramaišiui su šių dienų naujienomis. Man gera klausytis senų dainų, pagal kurias šokdavome mokyklos žiburėliuose. Tai sukelia gražių prisiminimų.
Mėgstu ir muzikinį kanalą „Mezzo”, ypač šokio spektaklius, jei pavyksta įsijungti kokį nors įdomų pastatymą. Šokio pasaulis ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje nėra labai platus. Todėl tokių spektaklių nėra labai daug, bet man tai įdomu profesine prasme.
V Visai nežiūriu tik sporto ir rusiškų kanalų, nors rusų kalbą moku puikiai. Manęs nedomina nei rusiški serialai, nei filmai. Galbūt ši antipatija liko nuo Sovietų Sąjungos laikų?
Jeigu pasaulį sudrebina neeilinis įvykis, stengiuosi įsijungti naujienų kanalą CNN ar BBC. Kasdien žiūrėti žinias per lietuviškus kanalus neturiu galimybių, nes jos prasideda tada, kai jau turiu išvykti į teatrą. Kai grįžtu po spektaklio, visos žinių laidos būna pasibaigusios.
Iš lietuviškų kanalų mėgstu „Lietuvos ryto” televiziją. Man patinka jos inteligencija. Ši televizija turi savo stilių. Laidos čia kultūringos, filmai geri, daug informacijos.
TV Antena T Televiziją teko pamatyti ir iš vidaus. Dalyvavau TV3 šokių projekte „Šok su manimi”, buvau teisėjas LRT televizijos konkurse „Šok!”.
Pirmąjį kartą ėjau turėdamas savanaudiškų tikslų – norėjau pamatyti televizijos virtuvę. Tai buvo graži patirtis. Gavau nuostabią partnerę (Justiną Žemaitytę – Red.), su kuria bendrauju iki šiol.
Konkurse „Šok!” norėjau atlikti šviečiamąją misiją. Ir jeigu mano komentarai ar patarimai ką nors privertė susimąstyti, džiaugiuosi.
Kai kas sako, kad aktorius, įlindęs į televiziją, susigadina reputaciją. Aš nemanau, kad dėl to pasidariau prastesnis aktorius. Man visada įdomu išbandyti kitokią veiklą, nerti į avantiūrą. Kad ir kaip būtų, nesieju savęs su televizija. Mano vieta yra kitur.
P Projektas „Šok!” buvo kitoks. Tai buvo pirmas šou, kuriame dalyvavo ir įvairios grupės, ir po vieną, ir poromis, ir įvairaus amžiaus. Tai buvo šis tas nauja. Iki šiol visi šokių projektai buvo pernelyg panašūs. Kiek galima rodyti tą patį per tą patį? Nejaugi projektų kūrėjai nesugeba sugalvoti nieko nauja? Galbūt jiems lengviau daryti tai, kas jau įprasta?
Gaila, kai nuperkamas užsienio projektas, bandoma jį pritaikyti Lietuvai, tačiau ko nors nepadaroma ir galiausiai šou atrodo neskoningas. Tikiu, kad televizijoje dirbantys žmonės turi daug smegenų ir galėtų sugalvoti įdomių projektų, kuriems nėra analogų pasaulyje.
Man pagrindiniai gero TV produkto kriterijai – kad būtų skoninga ir patrauklu, kad jis atliktų šviečiamąją funkciją. Laidoje turi būti kažko, kas veikia tarsi narkotikai – verčia žiūrėti dar ir dar.
Pavyzdžiui, taip nutinka su geromis humoro laidomis. Man visada gaila, kad laida baigėsi, nes norisi pakvatoti dar.
TV Antena
