– Profesoriau, praėjo 23 metai po sausio 13-osios. Ką jums reiškia šita diena?
– Manau tą patį, ką visiems arba bent jau daugeliui. Dėka tos dienos mes visi esame tokie, tokioje valstybėje, kaip dabar.
O galėjome būti Baltarusijos padėtyje ir beviltiškai kapanotis, jeigu mūsų kovo 11-osios proveržis į laisvę būtų buvęs suniekintas, paneigtas ir išjuoktas su marionečių pagalba. Mūsų padėtis būtų labai nekokia, pirmiausia dvasinė, man tai labiausiai rūpi. Mes būtume tokia atsilikusi posovietinio užkampio valstybėlė.
– Daugeliui skaudus dalykas yra sausio 13-osios byla. Ar Jūs tikite sėkminga jos baigtimi? Šių metų pradžioje prokurorai pasakė, kad baigia tyrimą, ir metų pabaigoje byla turėtų pasiekti teismą. Ar bus nubaustų?
– Tas etapas, kuris yra pasiektas, jau yra sėkmė, dalinis teisingumas ir dalinė bausmė. Apie 80 žmonių, kurie tiesiogiai kalti dėl kitų žmonių žūties, bus uždaryti savo dideliame kalėjime, negalėdami naudotis pasaulio gėrybėmis, nes išvažiavę iš tam tikros erdvės bus ieškomi, areštuojami.
Jiems, tokio galvojimo viršininkėliams, kurie neturi jokių kitų vertybių, išskyrus savo malonumą, tai yra bausmė. Jeigu jų negalime nuteisti kalėjimo bausmėmis, vis tiek dalinis teisingumas ateina. Ir ne tai svarbiausia. Yra principinis teisingumas pačios Lietuvos atžvilgiu. Jeigu tos 79 bylos bus tarptautinės, tai bus Lietuvos sėkmė, teisingumo sėkmė. Lietuva yra teisioji, nukentėjusioji šitoje byloje.
– Vienas akibrokštas, kuris pirmadienį jums nutiko, buvo Lenkų rinkimų akcijos protestas. Jums sakant kalbą jie demonstratyviai išėjo iš salės. Kaip Jūs tai vertinate?
– Man nieko nenutiko, nes aš net nepastebėjau. Tai atrodo neprotingai. Tai kultūros dalykas, jeigu neturi žmonės jos – ką padarysi. Jeigu neturi pakankamai proto – ką padarysi. Nebūtinai reikia dėl to pykti, galima su užuojauta pasižiūrėti ir tikėtis, kad jie irgi gali ką nors pergalvoti.
– Jie, komentuodami savo poziciją, neslėpė, kad ši reakcija buvo nukreipta asmeniškai prieš jus, nes jūs iš tribūnos įžeidinėjote lenkų tautą.
– Man atrodo, kad tai jau vėlesnė versija, nes kiek girdėjau, jie išėjo iš salės ir jau turėjo iš anksto paruoštą pareiškimą. Tame pareiškime turbūt nėra nieko apie mano šios dienos kalbą. Aš kai kuriuos dalykus paneigiu, pastatau į vietą, jie dėl to pyksta. Jie daro savų klaidų manydami, kad gali primesti savo požiūrį, valią pačiai Lietuvos valstybei.
– Jūsų manymu, jų reikalavimas dėl dvikalbių lentelių ir užrašų pasuose yra valios primetimas?
– Taip. Jie puikiai žino visus konstitucinius, įstatyminius kontekstus. Vyksta kažkokia vaidyba, provokuojantis spektaklis, bando kelti tarptautinį šurmulį, kaip mes baisiai juos skriaudžiame. Jie pralaimi bylas tarptautiniu lygmeniu, o čia galbūt dalį žmonių pakursto, kad už juos balsuotų.
Aš esu girdėjęs nemažai Lietuvos lenkų, kuriems ne visai prie širdies toks jų portretas, kokį kuria Lenkų rinkimų akcijos vadovai. Pamatysime, esame vienoje šalyje. Gal kam nors iš jų atrodo, kad jie nėra Lietuvoje, tiesiog gyvena šitoje vietoje.
Ar dėl to jie negali kelti klausimo dėl dvikalbių lentelių?
– Visokius klausimus kelti galima – ir trikalbių, ir keturkalbių. Bet yra sprendžiama valstybiniais, konstituciniais, teisiniais lygmenimis. Įsivaizduokite žmogų, kurio koks nors pageidavimas nepatenkinamas ir jis dėl to pyksta, negali normaliai gyventi. Tai yra vaikiška situacija kristi ant grindų, tampytis, jei ko nors negavai.
– Šie metai Lietuvai bus labai svarbūs, nes vyks prezidento rinkimai. Ką Jūs prognozuotumėte?
– Permainos dažnai aptarinėjamos kaip žodis, turintis teigiamą prasmę, manant, kad permainos yra į gerą pusę. O aš esu sakęs, kad nematau perspektyvų, kad kokia kita kandidatūra būtų geresnė.
– Pastaruoju metu kyla daug diskusijų dėl Seimo pirmininkės pasiūlymo, susijusio su statusu, kurį jums norima suteikti – valstybės vadovo ir numatyti prezidento turimas privilegijas. Ar jums to reikia?
– Jeigu kam nors reikia, tai tegu daro. Aš juk neprašau. Aš galbūt norėčiau, kad Lietuva neatrodytų juokingai, bet čia mano privati piliečio pozicija.
– O Jūs pats tikite šio pasiūlymo nuoširdumu?
– Man nėra ko kankintis, spėlioti dėl nuoširdumo. Aš neprieštarauju, kad kas nors būtų sprendžiama, nes manau, kad Lietuva geriau atrodytų išsprendusi šitą klausimą.
– Labai daug kalbama apie Seimo pirmininkės pozicijas ir ambicijas. Kaip vertinate jos politinę laikyseną šiomis dienomis?
– Kiekviena diena yra savaip spalvinga. Tai spalvinga situacija.
– Ar ji normali?
– Per daug iš manęs norite.
– Jūs nekandidatuojate Europos Parlamento rinkimuose. Ar tai reiškia, kad baigiate politinę karjerą?
– Aš nežinau, ar ten buvo mano politinė karjera, tai buvo tarnyba. Buvo galimybė, aš pasirinkau ir dirbau dvi kadencijas. Galų gale ateina laikas užbaigti tą etapą. Čia ne apie karjerą reikia kalbėti, o apie veiklos pobūdį, kurį žmogus pasirenka.
– Jūsų anūkas suka politiko keliu. Ar palaikysite jį?
– Tegu tik jam sekasi, aš jo nestūmiau eiti. Jis nutarė, kad jam jau laikas išmėginti savo galimybes. Aš jam pasakiau, kad gaus daug nemalonumų.
- Vienas iš savotiškų nemalonumų dabar yra Jūsų partijos kolegų nepasitenkinimas, kad jis, tik įstojęs į partiją, jau yra sąrašuose.
- Jūs jų klauskite, ar taip labai nepatenkinti. Paprastai džiaugiasi, kai pamato naujų veidų.