Jie teigia, kad Lietuva pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatą, kuria uždraustas kankinimas, nes Lietuvoje negalima sušvelninti iki gyvos galvos skirto nuosprendžio.
Skundą EŽTT parašė už nužudymus ir kitus nusikaltimus nuteisti Kęstutis Matiošaitis, Juozas Maksimavičius, Stanislovas Katkus, Vladas Beleckas, Rolandas Lenkaitis, Aidas Kazlauskas, Piotras Gervinas ir Edmundas Svotas.
Jų teigimu, Lietuvos įstatymai ne tik nenumato nuteistųjų iki gyvos galvos lygtinio paleidimo, bet ir kitų galimybių sušvelninti skirtą bausmę. Nuteistieji rašo, kad amnestijos taikymas siejamas su tam tikrais politiniais įvykiais, o ne asmeninės nuteistojo situacijos pagerinimu. Prezidento malonė teikiama vienašaliu sprendimu.
Abi minėtas priemones peticijos autoriai vertina kaip diskrecines, kurias taikant nuteistasis nedalyvauja ir priimto sprendimo negali skųsti teismui.
Nors teismas po nuosprendžio priėmimo gali atleisti nuteistąjį nuo tolesnio bausmės atlikimo šiam susirgus sunkia nepagydoma liga, pareiškėjų manymu, to nepakanka, kad būtų pripažinta galimybė de facto sumažinti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.
Anot Teisingumo ministerijos, K.Matiošaitis taip pat skundžiasi negalįs siekti profesinio mokymo, nes nuteistieji iki gyvos galvos pirmuosius dešimt metų bausmę atlieka Lukiškių kalėjime, kur profesinio mokymo galimybė nesuteikiama. Tik pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perkelti į pataisos namus.
Anksčiau EŽTT yra priėmęs nutarimus, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti laikoma nesuderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jeigu valstybėje nėra numatyta jokio mechanizmo peržiūrėti skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nes taip iš nuteistųjų atimama viltis, kad jiems paskirta bausmė kada nors gali būti sušvelninta.
EŽTT dar nėra apsisprendęs, ar šis skundas priimtinas.
