Kaip jaučiasi paprasti lenkai, kai dėl jų teisių verda mūšiai Seime, o prezidentė Dalia Grybauskaitė susilaukia kritiško žodžio Europos Parlamente? Nemaža dalis vietinių lenkų nieko nežino apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) akibrokštą, kai minint Sausio 13-osios įvykius lenkų partijos atstovai demonstratyviai paliko Seimo salę kalbą pradėjus buvusiam šalies vadovui Vytautui Landsbergiui. Kodėl? Pasirodo, jie net nežiūri lietuviškų televizijos programų, o renkasi lenkiškas ir baltarusiškas.
Tuo įsitikino portalo lrytas.lt žurnalistai, apsilankę Vilniaus krašto miestelyje, kuriame surasti ten gyvenantį lietuvį sunku.
Vilniaus rajono Šumsko miestelyje trečiadienio vidudienį buvo tylu ir nyku. Pagrindinėje gatvėje buvo galima sutikti vos vieną kitą žmogų, traukusį į tuščias maisto prekių parduotuves ar kasusį sniegą. Tūkstantį gyventojų turintis miestelis yra prie pat Baltarusijos sienos. Per praėjusius Seimo rinkimus 78 proc. gyventojų čia balsavo už LLRA, dar 12 proc. už Darbo partiją, 5,5 proc. - už „Tvarką ir teisingumą“.
Pasipiktino konservatoriais
Beldžiamės į seno medinio namelio duris. Jas atidariusios seserys Jadvyga ir Janina mielai sutinka papolitikuoti. Jos negailėjo kritiškų žodžių apie V.Landsbergį, kuris esą norėtų, kad visi lenkai kalbėtų tik lietuviškai.
„Man labai nepatiko, ką kalbėjo V.Landsbergis sausio 13 d. Kodėl mes turėtume tarpusavyje kalbėti lietuviškai, laužyti liežuvius? Mes viską suprantame lietuviškai. O kas blogai dėl gatvių pavadinimų? Negi visi tokie nemokšos ir nesupras, kas lenkiškai parašyta, kokia ten gatvė“, - kalbėjo Janina.
Ką žmonės kalba apie LLRA vadovą V.Tomaševskį? Ar jis geras politikas?
„Jis mums geras. Tačiau ką jis vienas gali gero padaryti. Kodėl mes už jį balsuojame? O už ką mes turime balsuoti? Už V.Landsbergį? Juk mes lenkai. Dabar aš politika nesidomiu, lietuviškos televizijos nežiūriu. Matome rusišką, lenkišką televiziją“, - pasakojo moteris.
„Lietuvių ir lenkų santykiai blogi. Kodėl? Čia jūs turite atsakyti, o ne mes“, - kur kas kategoriškesnė buvo Janinos sesuo Jadvyga. Ji pastebėjo, kad dauguma Vilniuje gyvenančių lenkų yra vietiniai, o tuo tarpu lietuviai yra suvažiavę į sostinę iš visų šalies kraštų.
Moteris mano, kad lietuviai nemėgsta V.Tomaševskio, nes jis sako, ką galvoja, kovoja už lenkų teises, kalba tiesą.
„Ar lietuviams trukdo, kad ant mūsų namų bus parašyta lenkiškai? Kodėl Amerikoje galima? Juk Lietuva Amerikos partnerė. Ten kur lietuviai gyvena, viskas lietuviškai gatvėse parašyta“, - tvirtino Jadvyga. Ji mano, kad lietuviai politikai, ypač konservatoriai, kalbėdami apie lenkų teises sąmoningai kiršina žmones, kad už juos daugiau balsuotų.
„Nereikia Lenkijai nei Vilniaus, nei Lvovo. Lenkija ir taip didžiulė“, - Lenkijos ambicijų bijančius lietuvius ramino moterys.
Lenkų nemėgsta jaunimas?
Prie parduotuvės sutikta Olga su dukra pripažino, kad lietuvių ir lenkų priešprieša vis labiau juntama. Ji tai jaučia net savo darbe Vilniuje – vienoje valstybės institucijoje.
„Žmonės iš Kauno darbe į mane žiūri visai kitaip. Jaunimas nusistatęs prieš mus“, - pripažino moteris. Ji mano, kad dėl to kalti politikai.
Apie V.Tomaševskį moteris galvoja ne per daug gerai: „Dėl savęs jis tikrai geras. Nemanau, kad jis Šumskui gero padarė. Jis ir nuteikia žmones dėl lietuvių ir lenkų. Man taip atrodo“.
„Santykiai tarp lietuvių ir lenkų normalūs. Visi čia gyvena. Politika ne mano galvai. Jau neatsimenu, kada paskutinį kartą balsavau. Retai čia būnu, dirbu vairuotoju, daugiau Italijoje gyvenu“, - pasakojo prie namų sutiktas Sergejus.
Jis neprieštarautų, jei gatvėse būtų galima kabinti lenkiškus pavadinimus. Esą panašiai yra Šiaurės Italijoje prie Austrijos sienos, kur galima išvysti vokiškų užrašų, o žmonės tarpusavyje kalba vokiškai.
Lenkiškų užrašų nereikia
Šumsko parduotuvės darbuotojos teigė esančios patenkintos V.Tomaševskio darbu. Esą jis prisidėjo atidarant būsimą kaimo klubą. Ką V.Tomaševskis daro Europos parlamente pardavėjos sako nežinančios.
Ar lenkai gerai padarė išėję iš Seimo posėdžių salės sausio 13-ąją?
„Gal ir negerai padarė. Taip negražu visų pirma. Parodė savo charakterį. Nesąžiningai pasielgė“, - neslėpė pardavėjos. Jos tvirtino, kad jokių konfliktų tarp lietuvių ir lenkų miestelyje nekyla.
Moterims nereikia ir lenkiškų užrašų ant namų.
„Yra lietuviškai parašyta, mes viską suprantame“, - sakė parduotuvės vedėja Galina, kuri neslepia, kad balsuoja už LLRA.
Išties Šumske, kur gyvena vos keli lietuviai, lenkiškų užrašų reikia gerai paieškoti. Dauguma žmonių, ypač pardavėjų, kalba gana taisyklinga lietuvių kalba. Lietuvių kalba parašyta informacija apie parduotuvėse taikomas nuolaidas, tai, kad ieškoma nauja pardavėja.
Sniegą prie namų kasusi garbaus amžiaus pensininkė Juzefa į Šumską sako atvažiavusi prieš dvejus metus iš Vilniaus. Skirtingai nei dauguma vietinių, ji lietuviškai nemokėjo nė žodžio.
„Politika nesidomiu. Per televiziją tik animacinius filmus žiūriu“, - rimtai paaiškino pensininkė.
Dauguma kalbintų žmonių tvirtino politika apskritai nesidomintys. Jie pasakojo nusivylę visomis partijomis, neinantys balsuoti, o savo kraštą vadino vienu skurdžiausių Lietuvoje.
