Iš V.Andriukaičio lūpų – linkėjimas daugintis ir veistis

Dauginkitės ir veiskitės – tokią Senojo Testamento mintį priminė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis,  kartu su Šveicarijos ambasadoriumi Markumi Dutly lankydamasis Vilniaus gimdymo namuose. Šis vizitas leido užsienio diplomatams įsitikinti, kad Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programai skirti pinigai neprapuolė, o kiekvienas Šveicarijos frankas buvo skaidriai panaudotas.

Daugiau nuotraukų (1)

Danutė Jonušienė

Jan 16, 2014, 3:35 PM, atnaujinta Feb 17, 2018, 11:11 AM

Vien Vilniaus gimdymo namams, įkurtiems prieš 30 metų,  skirta daugiau nei 1,8 mln. litų, o tokių ligoninių ir gimdymo skyrių, kuriuos atnaujinti padėjo šveicarai, Lietuvoje yra net 23.

Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrai gerinti Lietuvoje Šveicarijos vyriausybė skyrė iki 2017-ųjų apie 87,600 mln. litų. Šilta, jauku ir saugu – taip kūdikių susilaukusios moterys atsiliepia apie Vilniaus gimdymo namus. Nauja įranga naujagimių reanimacijoje, medicinos prietaisai, ligoninės personalo mokymas, kapitalinis remontas neatpažįstamai pakeitė šios ligoninės veidą. Šie darbai atlikti pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą.

Ekskursija po Vilniaus gimdymo namus V.P.Andriukaičiui paliko didelį įspūdį.  Jis prisiminė, kaip būdamas studentas  vaisiaus tonų klausėsi mediniu stetoskopu, tokį tyrimą reikėjo nuolat kartoti,  todėl gimdymas būdavo stresas ne tik moteriai, bet ir gydytojui, kuris negalėdavo nuo jos atsitraukti nė minutei, nes nebuvo medicinos įrangos, rodančios, kas vyksta įsčiose.

Dabar toks pasakojimas nebent  būtų medicinos istorijos priminimas. Gimdykla tapo vos ne šventove. Todėl norinčioms gimdyti namuose moterims ministras linkėjo rinktis ne rugius ir laukus, o Šveicarijos referendumo dovaną – gydymo įstaigą, kurioje gimdyti saugiau nei namuose. Ministras džiaugėsi, kad iki 2017-ųjų tęsiama Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa, kuriai žalią šviesą įžiebė Šveicarijos referendumas, gali netgi prisidėti prie lietuvių tautos gimstamumo didėjimo.

Vilniaus gimdymo namai neatsitiktinai vadinami kūdikiams draugiškais namais.

„Pas mus moteris gali gimdyti taip, kaip jai patogu, gulėdama, sėdėdama, stovėdama, nes naujos funkcinės lovos yra labai patogios“, – pasakojo Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė.

Dar viena naujovė – naujagimių tėvams nereikia nerimauti, ar jie girdi. Šalyje pradėta taikyti visuotinė naujagimių klausos patikra. Įsigijus otoakustinę emisiją kaupiančių prietaisų, įmanoma laiku suteikti pagalbą ir padaryti viską, kad užaugęs vaikais neliktų kučnebylys. Tai dar viena Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos nauda.

Šveicarijos ambasadorius M.Dutly tikino, kad gimdymų namuose jo tėvynėje pasitaiko vis rečiau, tai įmanoma tik tada, jeigu būsimoji gimdyvė iš anksto susitaria su gydytoju.

Šveicarų apsisprendimas investuoti į nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimą Lietuvoje prasidėjo 1992-aisiais, kai buvo nutarta gerinti akušerinę ir perinatologinę pagalbą. Tai vienas pirmųjų medicinos klasterių šalyje, nes nustačius komplikuotą nėštumą gydytojai žinodavo, kur siųsti būsimą motiną, kur atlikti tyrimus, kaip prižiūrėti silpnus naujagimius.

Šveicarijos ambasadorius M.Dutly taip pat negailėjo gerų žodžių sostinės gydytojams:  „Galime padovanoti brangiausią medicinos įrangą, bet ji gali tapti bevertė, jei medicinos personalas nemokės ja naudotis. Jūsų personalas moka tai daryti, ir tai svarbiausia.“

Ankstesnė Šveicarijos vyriausybės parama buvo susijusi su neonatologija, vaikų intensyviąja terapija ir vaikų anestezija. Tokios pastangos nenuėjo veltui. Šiuo metu Lietuvoje išgyvena vos 500 gramų sveriantis neišnešiotas kūdikis, gerokai sumažėjo naujagimių, kūdikių ir perinatalinis mirtingumas. 2012 m. Lietuvoje gimė 30 459 kūdikiai, kūdikių mirtingumas 1000 gyvų gimusių Lietuvoje sudarė 3,9, 1997 metais šis rodiklis siekė 10,3. Šiuo metu pagal kūdikių mirtingumą Lietuvą lygiuojasi į Skandinavijos šalis, kur gyvenimo kokybė yra viena geriausių Europos Sąjungoje, o sveikatos apsauga – viena brangiausių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.