Kaip parlamentarai vertina Konstitucinio Teismo pasiųstą žinią Seimui

Konstitucinis Teismas sumalė į miltus Seimo bandymus atsikratyti generalinio prokuroro ir paskelbė, kad parlamentas negali iš jo reikalauti ataskaitos, kuriai reikėtų Seimo ar Vyriausybės pritarimo, nes tai prieštarauja prokuroro nepriklausomumui. Apie susidariusią situaciją „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ diskutavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, vicepirmininkas Stasys Šedbaras bei Darbo partijos frakcijos narys Artūras Paulauskas.

A.Paulauskas: „Ataskaita pačiam prokurorui yra būtina, jis Seime turi kalbėti apie savo problemas".<br>T.Bauro nuotr. iš archyvo
A.Paulauskas: „Ataskaita pačiam prokurorui yra būtina, jis Seime turi kalbėti apie savo problemas".<br>T.Bauro nuotr. iš archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jan 16, 2014, 9:29 PM, atnaujinta Feb 17, 2018, 10:49 AM

- Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimas negali iš generalinio prokuroro reikalauti ataskaitos, kuriai reikėtų parlamento ar Vyriausybės pritarimo, nes tai prieštarauja prokuroro nepriklausomumui. Pone Sabatauskai, ar tai reiškia, kad Seimas neteisėtai nusprendė, kad nepritarimas prokuroro ataskaitai, yra pagrindas prezidentui atleisti prokurorą?

- Tokia logika išdėstyta Seimo statute, tačiau prokuratūros įstatyme to nebėra. Svarstant prokuratūros įstatymą Seimas nusprendė, kad pats Seimas gali pasiūlyti prezidentui atleisti generalinį prokurorą. Seimo statutas nustato Seimo darbą ir ten atsirado pataisa, kad nepritarus ataskaitai, gali pasiūlyti atleisti bet kurį prokurorą, kuris yra atskaitingas Seimui.

- Ką tuomet išaiškino Konstitucinis Teismas?

- Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tik įstatyme gali būti nustatyti pagrindai. Vadinasi, toks išaiškinimas reiškia, kad statute nustatyta logika turėtų būti keičiama. Mes turėsime keisti statutą, tačiau įstatymas, kuris byloja apie generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarką, nemanau, kad turėtų būti keičiamas.

- Tai kuriuo įstatymu tuomet reikia vadovautis vertinant generalinio prokuroro veiklą?

- Konstitucinis Teismas pasakė, kad nebegalima vertinti. Tai turėtų būti ne ataskaita, o viešas pranešimas visuomenei, Seimui, prezidentui apie prioritetų, funkcijų įgyvendinimą, darbo organizavimą. Bet tai nereiškia, kad prokuroras negalės teikti informacijos – jis galės ir privalės.

- Tai taipogi nereiškia, kad Jūs galėsite siūlyti jį atleisti.

- Iš tikrųjų taip. Praeitos kadencijos Seimas buvo pavedęs Teisės ir teisėtvarkos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą po įvykių Kaune. Komitetas pateikė išvadą, kuriai Seimas pritarė. Buvo nustatyta nemažai klaidų. Manau, kad už funkcijų neįgyvendinimą Seimas galėtų teikti siūlymą. Kitas klausimas, ar prezidentas pritars.

- (S.Šedbaras) Pradėkime nuo Konstitucijos. Prokuroras nėra teismo sistemos dalis. Dėl generalinio prokuroro nepriklausomumo esam, turbūt, lyderiai Europos Sąjungoje. Prokuroras klauso Konstitucijos ir įstatymo. Todėl, jei kyla klausimas, ar prokuroras tinkamai atlieka savo veiklą, turi būti atliekamas tyrimas.

- Kas tą tyrimą turėtų atlikti?

- Parlamentinės kontrolės. Turi būti atlikti tyrimai ir išsiaiškinta, ar pareigūnas tinkamai vykdo savo pareigas, o tada gali būti keliamas klausimas. Dabar logika yra tokia, kad Seimas svarsto ataskaitą, jeigu nepritaria – toliau pagal statutą suformuluoja siūlymą, kuris, pagal prokuratūros įstatymą, yra iniciatyva atleisti generalinį prokurorą. Mes savo kreipimesi keliam klausimą dėl prokuratūros įstatyme esančios nuostatos dėl generalinio prokuroro atskaitomybės, kuris turi būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, kontroliuodamas ikiteisminius tyrimus. Šitoj vietoj turim susitvarkyti su teisės aktais ir mąstymu.

- Pone Paulauskai, 118-as Konstitucijos straipsnis numato, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidą suvaržyti prokuroro nepriklausomumą bei kištis į prokuroro veiklą. Ar parlamentas, pasinaudodamas statutu ir bandydamas atleisti prokurorą, išlaikė prokuroro nepriklausomumo reikalavimą?

- Konstitucijoje kalbama apie prokuroro nepriklausomumą, kad jis, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas. Prokuroro veikla yra apibrėžta baudžiamajame procese: jis vykdo baudžiamąjį persekiojimą, organizuoja ikiteisminį tyrimą, palaiko kaltinimą. Tikrai konkrečioje byloje jis yra nepriklausomas, o mes kalbame apie generalinį prokurorą, apie prokuratūrą kaip sistemą. Čia yra painiojamos sąvokos. Aš nemačiau, kad generaliniai prokurorai vykdytų savo, kaip prokuroro, funkcijas. Tai yra administratoriai, kurie vadovauja prokuratūros sistemai, vykdo finansinius projektus. Jie, kaip sistemos vadovai, teikia ataskaitą.

- Tai pagal ką yra vertinamas generalinis prokuroras?

- Kaip funkcionuoja sistema - ar operatyviai nagrinėjamos bylos, ar tinkamai ginamas viešasis interesas. Jis atsakingas už sistemą, o su ataskaita ateiti į Seimą jam yra būtina.

- Pagal ką generalinis prokuroras turėtų būti vertinamas Seime?

- Kaip funkcionuoja sistema - kaip kovoja su nusikalstamumu.

- Tai surašyta ataskaitoje.

- Konstitucinis Teismas sako, kad apskritai ataskaitų negalėtų būti. Ataskaita pačiam prokurorui yra būtina, jis Seime turi kalbėti apie savo problemas. Konstitucinis Teismas labai daug kalba apie tai, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Kaip prokuroras atsiskaito žmonėms? Per tautos atstovybę. Per Seimą jis tą gali daryti efektyviausiai.

- Jūsų manymu, Konstitucinio Teismo išaiškinimas reiškia, kad Seimas nepagrįstai reikalauja generalinio prokuroro ataskaitų?

- Aš labai kritiškai vertinu šitą išaiškinimą. Taip išeina, kad prokuroro už blogą darbą iš viso nebus galima atleisti iki kadencijos galo.

- Kai yra kalbama apie nepriklausomumą, tai, Jūsų manymu, čia išskiria generalinį prokurorą?

- Taip. Pasižiūrėkite prokuratūros įstatymą, kur yra atskiri pagrindai atleisti generalinį prokurorą, o visai kiti – prokurorą. Generalinis prokuroras su savo pavaduotojais turi visai kitą teisinį reguliavimą. O čia sako, kad generalinis prokuroras negali teikti ataskaitų Seimo vertinimui, negali būti atleistas iki kadencijos pabaigos, nežiūrint, kaip jis dirba. Mes norėjom, kad prokurorą skirtų dvi institucijos – prezidentas pritarus Seimui. O dabar gaunasi, kad generalinis prokuroras bus atskaitingas tik prezidentui.

- Pone Šedbarai, Seimo dauguma nori generalinį prokurorą atleisti, nes jį vertina neigiamai. Prokuroras yra atskaitingas Seimui, bet pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, pagal ataskaitą atleisti jo negalima ir nebežinia, pagal ką galima. Tai ką daryti?

- Manyčiau, kad prokuroras pirmiausia yra atskaitingas Konstitucijai ir įstatymams, o ne daugumai, ar mažumai. Teisingai pastebėjot, ar pasikeitusi dauguma nori atleisti? Prokuroro įgaliojimai yra 5 metai, specialiai padaryti, kad nesutaptų su parlamentinės daugumos įgaliojimų trukme. Arba prokurorui yra aiškiai pasakoma, kur jis pažeidė savo tarnybinius įsipareigojimus, ar tik dėl to nori atleisti, kad pasikeitė dauguma. Visi kaltinimai generaliniam prokurorui buvo paimti iš konkrečių bylų. Yra konkretus politinis spaudimas, kad, arba klausysi politikų, arba mes nepritarsim ataskaitai ir vyks tai, kas dabar vyksta. Atsakykit man, kur reikėtų ieškoti solidaus kandidato į generalinius prokurorus, jei išliktų toks pat teisinis reguliavimas ir nebūtų Konstitucinio Teismo išaiškinimo?

- (A.Paulauskas) Aš niekada negalvojau, kad generalinis prokuroras yra neatskaitingas Seimui. Aš ir už konkrečias bylas atsiskaitydavau, ir už konkrečius tyrimus, ir už institucijos darbą. Už kiekvieną funkciją atsiskaitydavau ir nemačiau čia problemos. Kur ieškoti? Ten kur ir dabar – prokuratūrose, teismuose. Dabar sako Seimui, kokį toną užduodam. O prezidentas kokį toną užduoda? Ką, jis - ne politikas?

- Kas gali atleisti prokurorą?

- (J.Sabatauskas) Prezidentas pritarus Seimui.

- Ar ataskaita yra esminis veiksnys?

- (J.Sabatauskas) Dabar po išaiškinimo tapo aišku, kad reikės keisti Seimo statutą. Tačiau manau, kad parlamentinį tyrimą atlikus, Seimui nustačius, kad generalinis prokuroras daro kažką netinkamo, Seimas turėtų siūlyti.

- Pone Sabatauskai, ar Seimas turi įrankių šį prokurorą pasiūlyti atleisti?

- Tai nėra savitikslis dalykas būtinai atleisti šį prokurorą ir tik dabar. Iš pavienių Seimo narių buvo pasakyti priekaištai, susiję su konkrečiomis bylomis.

- Seimui atskaitingos yra dar 21 institucijos, tai kas bus su jomis, nes jų vadovai pavasarį turės pateikti ataskaitas? Jiems galios šita statuto nuostata?

- (S.Šedbaras) Aš savo kreipimesi, kurį pasirašė kolegos, aiškiai atskiriu ir Konstituciją.

- Pone Šedbarai, Jūsų kreipimasis yra 42 vietoje, neaišku, kada jis bus nagrinėjimas.

- Čia nesvarbu, svarbu, kad būtų išaiškinta. Konstitucija aiškiai daro skirtumą tarp Seimo skiriamų institucijų vadovų ir tų, kuriems Seimas duoda pritarimą.

- (J.Sabatauskas) Konstitucinis Teismas šiandien išaiškino, kad būtent tas straipsnis, dėl Seimo skiriamų pareigūnų, galioja ir Seimas gali reikšti nepasitikėjimą savo skiriamais pareigūnais.

- (A.Paulauskas) Čia ir taip buvo aišku, nieko nereikėjo išaiškinti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.