Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas
socialdemokratas Julius Sabatauskas sakė, jog po ketvirtadienį
paskelbto Konstitucinio Teismo išaiškinimo kyla klausimas, ar
Lietuva vis dar yra parlamentinė respublika.
Liberalas Remigijus Šimašius teigė, kad politikams nepaliekama
įrankių reikalauti atsakomybės už blogai atliekamą darbą.
Tuo tarpu konservatorių atstovai pasveikino Konstitucinio Teismo
sprendimą, sakydami, kad šis išaiškinimas neleis su teisėsauga
problemų turintiems valdantiesiems „kišeniniu“ paversti generalinio
prokuroro.
Konstitucinis Teismas ketvirtadienį paskelbė, kad Seimas negali
iš generalinio prokuroro reikalauti ataskaitos, kuriai reikėtų
parlamento ar Vyriausybės pritarimo, nes tai prieštarauja prokuroro
nepriklausomumui.
Pagal Teismo išaiškinimą, generalinį prokurorą galima tik
įpareigoti teikti visuomenei viešus pranešimus apie politikos
prioritetų įgyvendinimą, viešojo intereso gynimą, prokuratūros
darbo organizavimą ir kylančias problemas.
„Supratu, kad turėsime pakeisti pavadinimą, vadinsime nebe
ataskaitomis, o informacija, pranešimais. Toks labai keistas,
prieštaringas išaiškinimas“, - BNS sakė J.Sabatauskas.
Jo teigimu, Konstitucinio Teismo išaiškinimas kelia klausimus
dėl parlamento vaidmens kontroliuojant pareigūnus.
„Keista, tada kyla klausimas dėl visų kitų Seimo skiriamų
pareigūnų - ar jie irgi neprivalo teikti ataskaitų. Tada klausimas
kitas - ar Lietuva tebėra parlamentinė respublika. Gal tai irgi
galėtų Konstitucinis Teismas išplėsti, išaiškinti“, - kalbėjo
J.Sabatauskas.
Konstitucinis Teismas išaiškinime pabrėžė, kad Lietuvoje
Seimas negali kontroliuoti kitų institucijų „esant menkiausiai
dingsčiai“.
„Parlamentinė demokratija nėra ir tokia sistema, kurioje
parlamentas, esant nors menkiausiai dingsčiai, gali kontroliuoti bet
kokius tokių institucijų (jų pareigūnų) sprendimus, inicijuoti
sankcijų taikymą atitinkamiems asmenims“, - rašoma nutarime.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys sakė, jog
Seimas gali svarstyti keisti tiek įstatymus, tiek pačią
Konstituciją.
„Konstitucijos tekstas ne visada taip skambėjo, kaip dabar
skamba, dėl generalinio prokuroro, todėl galimi įvairūs variantai
- arba pasiliks kaip KT nusprendė, galbūt bus ir Konstitucijos
pataisų, visi variantai yra galimi“, - BNS sakė V.Gapšys.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas, buvęs teisingumo
ministras Remigijus Šimašius nenormalia vadina esamą situaciją,
jog generalinio prokuroro negalima atleisti dėl blogo darbo.
„Neturi eiti kalba apie įtakos darymą generaliniam prokurorui,
neturėtų to būti nei generaliniam prokurorui, nei kitiems
prokurorams, bet vis dėlto reikalauti, kad kaip sistema prokuratūra
veiktų gerai, man atrodo, yra politikų teisė ir pareiga, nes gero
prokuratūros darbo tikisi Lietuvos piliečiai“, - BNS sakė
parlamentaras.
„Aš tikrai gerbdamas Konstitucinio Teismo nuomonę ir išsakytą
poziciją, kuri yra galutinė šiuo klausimu, vis dėlto kartu
nemanau, kad normali yra dabartinė situacija, kai netgi tais
atvejais, kai problemos tam tikroje srityje, šiuo atveju
prokuratūroje, nėra sprendžiamos, o tiktai gilinamos ir didėja,
kai nėra galimybės jokios jį paskyrusioms institucijoms - tai yra
visų pirma prezidentui, o taip pat ir Seimui, kuris dalyvauja
paskyrime, kažkaip atleisti generalinį prokurorą“, - teigė
R.Šimašius.
Tuo tarpu konservatorius Kęstutis Masiulis sako, jog tokiu
sprendimu Konstitucinis Teismas parodė, kad prokuroro negalima
padaryti „kišeniniu“.
„Buvo iš pat pradžių aišku, kad valdančioji dauguma, kuri
turi teisinių problemų, prokurorai tiria Darbo partijos bylą, taip
pat yra Neringos Venckienės byla, nors „Drąsos kelio“ frakcija ir
nėra valdančiojoje daugumoje, bet nėra ir opozicinė, jie elgiasi,
lyg būtų koalicijos partneriai, akivaizdu, kad buvo bandoma padaryti
prokurorą kišeniniu“, - BNS sakė K.Masiulis.
„Buvo bandoma padaryti taip, kad prokuroras, kasmet teikdamas
ataskaitą, drebėtų dėl savo likimo, tai reiškia, kad jis labai
gerai pagalvotų, ar tirti kokios nors valdančiosios partijos bylą“,
- kalbėjo opozicijos atstovas.
Lapkritį prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo įstatymą,
kuriuo plečiami Seimo įgaliojimai atleidžiant generalinį
prokurorą, tačiau parlamentarai prezidentės veto atmetė ir
įstatyme įrašė nuostatą, kad generalinį prokurorą prezidentas
gali atleisti Seimo siūlymu.
Be to, parlamentarai yra priėmę Seimo statuto pataisą, kuri
leidžia nepritarus Generalinės prokuratūros veiklos ataskaitai
siūlyti prezidentei atleisti generalinį prokurorą.
Prokuratūros įstatyme numatyta, už prokuratūros veiklą
generalinis prokuroras atsiskaito prezidentui ir Seimui, o Seimui
atsiskaitoma teikiant metinę Prokuratūros veiklos ataskaitą, kuri
taip pat skelbiama prokuratūros interneto svetainėje.
Lietuvos Konstitucija numato, kad generalinį prokurorą skiria ir
atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.