O sykį dvi peroksidinės scenos tigrės – Zvonkė, o gal Bunkė ir Mia susipešė. Tokiais atvejais pasekmės būna liūdnos: suveltos šukuosenos, atsilupusios klijuojamos blakstienos, svarbiausia – nulaužti priauginti nagai. Gerai, jei su tokiais kampuotais nagais kovotojos viena kitai nepraduria silikoninių krūtų. Gyvatės metų pabaigoje jau kurį laiką nuobodžiavusią Lietuvą sukrėtė dar vienas įvykis.
Skandalingos istorijos pradžia maždaug galbūt tokia: vakarėlių pantera grybštelėjo namo šiaip ne taip parsiradusiam vakarėlių liūtui į skruostą, o galbūt nubrozdino ano kaktą, tuo metu pastarajam, matyt, nuo nosies vos nenuslydo skersai pakrypę akiniai. Tad apgirtęs kūrėjas skoloje neliko ir taip pat pliaukštelėjo per veidą.
Du temperamentingi sutuoktiniai pasikarščiavo ir dėl savo ūmaus būdo ar tiesiog principų į buitinį konfliktą sugebėjo įtraukti net policiją, iš tiesų nespėjančią susitvarkyti su kur kas rimtesniais nei aistringi šeimyniniai ginčai ir ambicijos kriminalais.
Stilingosios poros santykių aiškinimasis netrukus persimetė į viešąją erdvę. Madingi sutuoktiniai nieko neverčiami tapo žiniasklaidos donorais savanoriais.
Kertu lažybų, kad dizaineris šiuo metu renkasi, kuriose diskusijose apie smurtą šeimoje dalyvauti ir kurioms gyvenimo būdo laidoms priešais TV kameras atgailauti. O televizijos tikrų nusikaltėlių nuoširdžiai išpažinčiai neprisivilios, o kokį nors žvaigžde pasijautusį ir realiai mažai prasikaltusį plevėsą sugundyti eteriu – vieni juokai.
Mano kolegos trina rankas, kad ganėtinai lengvai gauna ataskaitą apie čia aptariamos šeimyninės dramos raidą iš pačių herojų. Štai per vieną naktį ir po jos išaušusį rytą staiga išgarsėjęs mados vedlys teisinasi nesąs Kriugeris ir viso labo gynėsi nuo užpuolusios žmonos. Tuo metu ši pasakoja žurnalistams apie judviejų emocijas ir ragina antrąją pusę atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio.
Informacija apie dar kartą karštai susipykusią porą pildosi vis naujomis citatomis ir detalėmis: kažkas kažkur kažką papostino ar pasakė, kažkas ant kažko įsiuto, kažkas skiriasi, o gal ir ne. Jau ir sunku sugaudyti visus dviejų stiprių energijų cunamiu užlietos dramos vingius. O iš tikrųjų ar taip jau ir svarbu spoksoti pro rakto skylutę ir skaičiuoti svetimų sudužusių lėkščių šukes?
Nebent piktdžiugoms komentatoriams, atradusiems palankią lysvę vešėti socialiniuose tinkluose ir anonimų skiltyje prie straipsnių. Po svetimus guolius įpratę raustis analitikai nė nepastebėjo, kaip patys užkibo ant pikantiškos žinios ir įsijautę ją tiek apaugino visokiomis lyčių santykių, lygių galimybių ir kitų teorijų versijomis, kad net pritempė kone iki valstybinio masto bėdos.
Taigi, romantinis serialas suteikė šeimos reikalų ekspertams sakyklą ir progą pareklamuoti savo paslaugas bei pateisinti socialinės ar psichologinės paramos įstaigų, organizacijų, vegetuojančių už mokesčių mokėtojų pinigus, veiklą. Į paviršių lenda pasipūtėliški pasisakymai, moteriški paaimanavimai.
Šeimyninį barnį viešojoje erdvėje sekantys teisuoliai geriau už pačius įvykio dalyvius žino, kas ir dėl ko kaltas. Tapusios savo išankstinių nuostatų įkaitėmis, jos neišspaudžia nieko nauja, tik vėl piktinasi, kad visi vyrai ar bent tie, kurie neabejingi moterims, – seksistai ir kiaulės.
Bėdų prisidariusį dizainerį jos pavertė visų šalies vyrijos nedorybių ir gėdos simboliu. Labiau subrendusioms analitikėms skaudžiausia, kad tasai drįsta pamilti, tik pamanykit, jaunas ir gražias!
O kokia skania staigmena joms tapo žinia, kad veikėjai, kurių gyvenimas blizgiuose žurnaluose dažomas rožine spalva, irgi, pasirodo, turi paprastų asmeninių problemų. Smurto ideologijos mėgėjos greičiausiai nesitveria džiaugsmu, jog su rūpesčiais šeimoje susiduria net manekenės, nes joms širdies gilumoje pavydi gamtos padovanotų duomenų ir dėmesio.
Užtat tikras malonumas, nutaisius dirbtinės užuojautos grimasą, kokiai nors žavingai ilgakojei tautos akivaizdoje primesti vargšės aukos vaidmenį, juodinti jos vyrą, tokiu būdu menkinti herojės įvaizdį, ją skatinti susinepatoginti, gailėtis.
Vis dėlto kaip paprasta ekspertų tonu aptarinėti ir per atstumą teisti kiek išlepusius, bet atvirus pramogų pasaulio personažus. Be to, problemą pūsti žymiai lengviau, nei ją spręsti.
O kur jūs, mieli specialistai, būnate, kai niekam nežinomas Vingių Jonas taip vožia savo bobai per galvą, kad ši skrenda į kitą pirkios galą, atsitrenkia į sieną ir lieka gulsčia praustis kraujo klane? Kur jūsų drąsa, kai snarglėti riteriai vienas kitą kapoja kirviais ir bado peiliais? Ką galite pasiūlyti jiems? Ir kiek išgelbėjote šeimų nuo šiurpių egzekucijų?
Kiek praverčia visuomenei tos jūsų teorijos apie asmenybių tipus, struktūrinius modelius ir darnios, pilnos šeimos koncepcijas fantasmagorinių provincijos skerdynių ir pakaruoklių parado fone? Ar bent jau žinote, kas yra tikras smurtas ir agresija?
Jei norite sužinoti, jo apraiškų ieškokite ne blizgios žiniasklaidos kronikose, o pirmiausia prasigėrusiuose bažnytkaimiuose, miestelių bendrabučiuose ir Vilniaus stoties rajone, į kurį tikriausiai bijote koją įkelti.
