Vairuotojai išmoksta saugoti save ir kitus

Paskelbta praėjusių metų eismo įvykių statistika nuteikia optimistiškai. Lietuvos keliuose pernai prarasta rekordiškai mažai gyvybių – žuvo 258 žmonės. Tai 44 – beveik 15 proc. – mažiau nei užpernai.

Daugiau nuotraukų (1)

„Laiko ženklai“

Jan 17, 2014, 7:30 AM, atnaujinta Feb 17, 2018, 10:44 AM

Tiek mažai eismo įvykių aukų Lietuvoje nėra buvę ne tik per atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius, bet net nuo 1959–1960-ųjų, kai keliuose kasmet žūdavo po 279 žmones.

Rekordiškai susitraukusi žuvusiųjų statistika nuteikia optimistiškai. Kita vertus, ir vieno žmogaus mirtis yra tragedija.

Be to, net ir mažėjant mirčių, mūsų šalis vis dar gerokai atsilieka nuo ES žuvusiųjų vidurkio, skaičiuojamo milijonui gyventojų, kuris siekia tik kiek daugiau nei 50 žmonių.

Užpernai šis rodiklis mūsų šalyje netgi buvo blogiausias visoje ES – apie 100 aukų. Lietuva atsiliko ir nuo tokių taip pat saugumu keliuose negarsėjančių šalių kaip Lenkija, Latvija, Rumunija.

Nors pernai padėtis pagerėjo, dar neaišku, ar Lietuva išsiveržė iš paskutinės vietos ES, nes pernykštė Europos eismo įvykių statistika dar nepaskelbta. Juolab kad kitos Europos šalys irgi nestovi vietoje stiprindamos saugumą keliuose.

Kita vertus, Lietuvos eismo įvykių juodosios statistikos lyginimas su padėtimi kitose ES šalyse svarbus tik analizuojant, ar padaryta viskas, kas įmanoma, kad keliai būtų kuo saugesni.

Net pagerėjusią statistiką pristatęs susisiekimo ministras R.Sinkevičius pripažino, kad gerinant saugumą keliuose padaryta anaiptol ne viskas.

Džiaugiantis mažesniais skaičiais nereikėtų pamiršti, kad Lietuvoje ir žmonių gyvena mažiau. Žinoma, pernai tragiškų įvykių statistika susitraukė labiau, nei emigracija retino eismo dalyvių gretas. Tad galima sakyti, kad keliai per pastaruosius kelerius metus išties tapo saugesni.

Šiurpūs buvo 2007-ieji, kai žuvo net 740 žmonių, kone trigubai daugiau nei pernai. Bene labiausiai visuomenę sukrėtė tų metų lapkričio mėnesį Skuodo rajone, Aleksandrijos kaime, įvykusi tragedija, kai dideliu greičiu lekiantis girtas policininkas S.Paulikas suvažinėjo tris iš mokyklos grįžtančius vaikus.

Šis įvykis paskatino skelbti karo keliuose stabdymo kampaniją. Buvo sugriežtintos bausmės už vairavimą išgėrus, sustiprinta kelių kontrolė, žiniasklaidos priemonės aktyviai ragino visuomenę nebūti abejingą ir reaguoti pastebėjus, kad neblaivūs asmenys sėda prie vairo.

Tai davė rezultatų – keletą metų iš eilės mirties atvejų vis mažėjo. Bet užpernai aukų keliuose vėl buvo padaugėję 2 proc., palyginti su ankstesniais metais. Net imta kalbėti, kad karo keliuose stabdymo kampanija išsikvėpė.

Todėl dabar vėl pagerėjusi juodoji statistika leidžia teigti, kad mirtinų įvykių mažėjimą lemia jau objektyvios priežastys.

Pirmiausia pamažu gerėja Lietuvos automobilių techninis lygis, nors vis dar važinėja ir daug senienų. Jų turėtų mažėti dėl sugriežtintos techninės apžiūros ir jos kontrolės.

Saugumui turėjo įtakos ir tvarkoma kelių danga, platinamos juostos, įrengiamos saugumo salelės, žiedinės sankryžos, greitį ribojantys kalneliai, diegiama greičio matuoklių sistema.

Tačiau dar daug ką reikėtų padaryti. Antai itin daug gyvybių nusineša „Via Baltica“ magistralė, net praminta mirties keliu. Gerai bent tai, kad juodoji statistika jau privertė skubinti magistralės platinimą – darbai prasidės šįmet, o pavojingiausiose vietose rengiamasi laikinai statyti skiriamuosius atitvarus.

Nerimą kelia ir tai, kad mažėjant bendram aukų skaičiui pernai pėsčiųjų žuvo net kiek daugiau – 98 žmonės. Tai rodo, kad dar daug žmonių tamsiuoju paros metu nesegi atšvaitų, be to, prastai apšviesti keliai, perėjos.

Suprantama, net ir be papildomų investicijų tiek pėsčiųjų, tiek ratuotų eismo dalyvių žūtų daug mažiau, jei jie būtų atsargesni, nepažeidinėtų saugumo taisyklių.

Šiuo požiūriu pastaraisiais metais Lietuva neabejotinai padarė pažangą. Pakilęs visuomenės sąmoningumo lygis prisidėjo prie saugumo keliuose ne mažiau nei visokios biurokratinės kontrolės priemonės.

Pavyzdžiui, leidus didesnį greitį Vilniaus–Klaipėdos magistralėje eismo įvykių čia vis viena mažėja. Nors neatsižvelgta į absoliučios blaivybės šauklių raginimus atsisakyti leistinos 0,4 promilės alkoholio normos vairuojant, pernai avarijų dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko mažiau.

Taip yra todėl, kad patys žmonės ėmė rečiau sėsti prie vairo apsvaigę. Vienus sustabdė padidintos baudos, kitus – neigiama visuomenės reakcija į tokius atvejus, padažnėję pranešimai policijai apie pažeidėjus.

Savo vaidmenį turbūt atliko ir plačiai nuskambėję atvejai, kai neblaivūs prie vairo įkliuvę tokie žinomi asmenys kaip Seimo nariai V.V.Margevičienė, A.Vidžiūnas, E.Vareikis, muzikos pasaulio garsenybės Mia, D.Zvonkus, M.Tyla, E.Dragūnas neišsisuko nuo bausmės.

Tai parodė, kad jau nėra lengva atsipirkti kyšiu policininkams ar įžymybės statusu.

Taigi viltį, kad avaringumas keliuose ir toliau mažės, reikėtų sieti ne tik su saugesniais keliais, automobiliais ar protinga eismo kontrole, bet ir su augančiu visuomenės sąmoningumu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.