Vidaus reikalų ministerijos parengtame dokumente konstatuojama, kad tik pastaraisiais metais, Lietuvos ūkiui atsigaunant po ekonominės krizės, palaipsniui pradeda didėti imigracijos bei grįžtamosios migracijos mastas ir mažėti emigracija.
„Nuo 2011 m. stebima emigracijos masto mažėjimo tendencija, tačiau emigracijos potencialas vis dar išlieka aukštas“, - pažymima projekte.
Dokumento autoriai mato būtinybę ne tik siekti emigracijos proceso laipsniško silpnėjimo ir grįžtamosios migracijos stiprėjimo, bet ir užtikrinti valstybės poreikius atitinkančią darbo jėgos pritraukimo politiką, kuri būtų nukreipta į Lietuvos ūkio socialinę ir ekonominę plėtrą, skatintų inovacijų ir kapitalo pritraukimą, leistų lanksčiai reaguoti į darbo jėgos poreikį iš užsienio valstybių, nustatytų diferencijuotas šios darbo jėgos pritraukimo, atrankos ir panaudojimo schemas. Teigiama, kad būtina sudaryti sąlygas užsieniečių integracijai, jog būtų pasinaudota imigracijos teikiama nauda, kai užsieniečiai veiksmingai prisideda prie valstybės stiprinimo, dalyvaudami jos ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime.
Kartu numatoma stiprinti migracijos kontrolę, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai migracijai, bet skatinti toleranciją užsieniečių atžvilgiu.
„Siekiant efektyvios užsieniečių integracijos, būtina skatinti visuomenės toleranciją Lietuvoje gyvenančių užsieniečių atžvilgiu, įgyvendinant priemones tautiniam ir rasiniam pakantumui, daugiakultūriškumui Lietuvoje ugdyti, ksenofobijos, diskriminacijos ir rasizmo apraiškoms mažinti“, - sakoma projekte.
Dokumente išskiriamos valstybei prioritetinės užsieniečių kategorijos: lietuvių kilmės užsieniečiai, ES piliečiai, mokslo ir studijų tikslais atvykstantys svetimšaliai ar investuojantys Lietuvoje, atvykstantieji dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ar šeimos susijungimo pagrindu ir pan.
Dokumente sakoma, kad Lietuva yra priskiriama valstybėms, kuriose šiuo metu emigracijos srautai yra dominuojantys - užsienio valstybėse jau gyvena daugiau nei 0,6 mln. Lietuvos piliečių. Užsieniečių registro duomenimis, 2013 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 33,3 tūkst. užsieniečių, daugiausiai - Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.
Migracijos politikos gaires numatoma svarstyti Vyriausybės posėdyje trečiadienį.
