Vidaus reikalų ministerijos parengtame dokumente konstatuojama,
kad tik pastaraisiais metais, Lietuvos ūkiui atsigaunant po
ekonominės krizės, palaipsniui pradeda didėti imigracijos bei
grįžtamosios migracijos mastas ir mažėti emigracija.
„Nuo 2011 m. stebima emigracijos masto mažėjimo tendencija,
tačiau emigracijos potencialas vis dar išlieka aukštas“, -
pažymima projekte.
Dokumento autoriai mato būtinybę ne tik siekti emigracijos
proceso laipsniško silpnėjimo ir grįžtamosios migracijos
stiprėjimo, bet ir užtikrinti valstybės poreikius atitinkančią
darbo jėgos pritraukimo politiką, kuri būtų nukreipta į Lietuvos
ūkio socialinę ir ekonominę plėtrą, skatintų inovacijų ir
kapitalo pritraukimą, leistų lanksčiai reaguoti į darbo jėgos
poreikį iš užsienio valstybių, nustatytų diferencijuotas šios
darbo jėgos pritraukimo, atrankos ir panaudojimo schemas. Teigiama,
kad būtina sudaryti sąlygas užsieniečių integracijai, jog būtų
pasinaudota imigracijos teikiama nauda, kai užsieniečiai veiksmingai
prisideda prie valstybės stiprinimo, dalyvaudami jos ekonominiame,
socialiniame ir kultūriniame gyvenime.
Kartu numatoma stiprinti migracijos kontrolę, kad būtų
užkirstas kelias neteisėtai migracijai, bet skatinti toleranciją
užsieniečių atžvilgiu.
„Siekiant efektyvios užsieniečių integracijos, būtina skatinti
visuomenės toleranciją Lietuvoje gyvenančių užsieniečių
atžvilgiu, įgyvendinant priemones tautiniam ir rasiniam pakantumui,
daugiakultūriškumui Lietuvoje ugdyti, ksenofobijos, diskriminacijos
ir rasizmo apraiškoms mažinti“, - sakoma projekte.
Dokumente išskiriamos valstybei prioritetinės užsieniečių
kategorijos: lietuvių kilmės užsieniečiai, ES piliečiai, mokslo
ir studijų tikslais atvykstantys svetimšaliai ar investuojantys
Lietuvoje, atvykstantieji dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos
reikalaujantį darbą ar šeimos susijungimo pagrindu ir pan.
Dokumente sakoma, kad Lietuva yra priskiriama valstybėms, kuriose
šiuo metu emigracijos srautai yra dominuojantys - užsienio
valstybėse jau gyvena daugiau nei 0,6 mln. Lietuvos piliečių.
Užsieniečių registro duomenimis, 2013 metų pradžioje Lietuvoje
gyveno 33,3 tūkst. užsieniečių, daugiausiai - Rusijos,
Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.
Migracijos politikos gaires numatoma svarstyti Vyriausybės
posėdyje trečiadienį.