Prieš pat Naujuosius metus Kauno miesto taryba patvirtino „Romuvos“ kino teatro detalųjį planą, įkurta viešoji įstaiga, tad dabar bus galima prašyti pinigų iš ES. Jų galbūt nereikės itin daug, nes 1939 m. statytą kino teatrą iš dalies buvo atnaujinęs prieštaringai vertinamas, Maskvoje 2009-ųjų kovą nužudytas verslininkas Š.Kalmanovičius.
Kauniečiai ir miesto svečiai jau kurį laiką „Romuvoje“ gali pamatyti filmų, „toli nuo Holivudo“ - skirtų elitiniam, ne tik masiniam žiūrovui. Kino teatre vyksta ir nedidelės apimties spektakliai, kiti kultūros renginiai.
Nupirko kėdes ir garso įrangą
Tik iš senų laikų „Romuvą“ prisimenantieji gali pagalvoti, kad sėdėti čia tenka atlenkiamose fanerinėse kėdėse, kaip sovietų laikais, ir žiūrėti kino mechaniko paleidžiamas trūkinėjančias juostas.
Iš tiesų jau 2002 metais prieštaringai vertinamas verslininkas, buvęs „Žalgirio“ komandos savininkas Š.Kalmanovičius investavo kelis šimtus tūkstančių litų, įrengė amfiteatro stiliaus salę, nupirko suomiškas kėdes, įdiegė modernią garso sistemą „Dolby“.
Iškilmingai atidaręs atnaujintą kino teatrą Š.Kalmanovičius įteikė solidžias premijas (10 tūkst. Lt ir 5 tūkst. Lt) lietuvių kino veteranams Donatui Banioniui ir Juozui Budraičiui.
Bet vėliau kino teatras ėmė merdėti, Kauno savivaldybė ilgai bylinėjosi su „Romuvos“ akcininku R.Šalūga, siekiant išpirkti ankstesnių miesto vadovų neatsakingai parduotą kino teatrą visuomenės reikmėms. Akcijų išpirkimą 2012 m. buvo sustabdžiusi ir Vyriausybės atstovė Kauno apskričiai Rasa Noreikienė.
Salėje šalta
Kino teatras iš vidaus neatrodo apleistas, bet čia šalta, šildoma tik elektrą ryjančiais šildytuvais (kaloriferiais). Taip pat nėra rūbinės ir apskritai patalpų, skirtų pasitikti, deramai priimti teatro žiūrovui – mat „Romuva“ turėtų būti skirta ne tik kinui.
„Ne veltui sakoma, kad teatras prasideda nuo rūbinės. Jeigu ji bus įrengta, sutvarkytas šildymas, „Romuva“ taps viena pagrindinių kultūrinio gyvenimo traukos vietų. Dabar Kaune svarbiausia vieta laikoma „Žalgirio“ arena, bet jos vienos tokiam sena kultūros tradicija garsėjančiam miestui tikrai neužtenka. „Romuva“ turėtų būti vieta, kuri primintų nepakartojamą tarpukario Kauno, vadinto Mažuoju Paryžiumi, atmosferą“, - sakė dramaturgas Gediminas Jankus.
Būtent „Romuvoje“ praėjusią vasarą įvyko G.Jankaus pjesės apie prezidento Antano Smetonos pabėgimą iš Lietuvos 1940-aisias „Kybartų protokolai“ premjera.
Prašys ES paramos
Prieš metus kino teatro direktore tapusi Sigita Mikalauskienė (solisto Liudo Mikalausko žmona. – Red.) pasiryžusi kuo greičiau įdiegti naują šildymo sistemą, o gavus ES paramą galutinai paversti „Romuvą“ viena labiausiai lankomų Kauno vietų.
„Didžiausias mūsų tikslas yra įšokti į 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų paramos traukinį, todėl šiuo metu rengiame paraiškas gauti ES paramai, kurią panaudotumėme tiek kino teatro išorės, tiek vidaus atnaujinimui“, - sakė S.Mikalauskienė.
Kino teatro vadovė jau parengė investicijų projektą ir Kauno politikų prašė laiduoti dėl banko paskolos. Dujinei šildymo sistemai įrengti reikėtų skolintis daugiau kaip 130 tūkst. litų. Kultūrą kuruojantis vicemeras Stanislovas Buškevičius mano, jog kino teatrui galutinai atnaujinti didelės lėšos nebūtinos.
„Svarbiausia, aišku, šildymas, taip pat fasadą jau reikia patvarkyti. Manau, tam užtektų apie 5 mln. Lt“, - sakė S.Buškevičius.
Kaunui pavyko iš privačių rankų ištraukti dar vieną prieš maždaug 20 metų privatizuotą ir apleistą miestui svarbią vietą - Dainų slėnį Ąžuolyne.
