Po kokios savaitės dėdė pasakė tetai: „Gal ir mums reikėtų apsitvarkyti?“
Kažkas panašaus ir nūdieniame Lietuvos meno „kaime". Aktyviausi ir energingiausi - kino kūrėjai - iššovę keletą triukšmingų - valstybinės reikšmės šovinių („Tadas Blinda", „Moterys meluoja geriau. Kristina“, „Kaip pavogti žmoną" ir, aišku, „Redirected“), sugraudino, suminkštino valdančiųjų politikų širdis ir išsikovojo mokesčių lengvatų. PVM nuolaidų ir kinematografo rėmėjų mokestinių skatinimų.
Pagaliau valdantieji suprato, kad menas - taip pat svarbi valstybės gyvavimo ir gyvenimo dalis. Reikia tikėti, kad pagalba kino kūrėjams - tai ne artėjančių rinkimų kampanijos dalis, bet nuoširdus rūpestis meno žmonėmis, kurių kūryba ir darbai buvo suniokoti nevykėlių politikierių sprendimais prieš kelerius metus.
Tikrai džiaugiuosi, kad kino menininkai kolegos išsikovojo geresnes sąlygas savo darbams. Tikrai džiaugiuosi, kad vis dažniau ir vis garsiau girdime apie naujas premjeras ir vis naujus žiūrovų rekordus. Bet vis tik turiu ir klausimų.
Visų pirma norėčiau pasiteirauti ir Vyriausybės, ir Seimo, ir partinių veikėjų - kuo gi kinematografas yra išskirtinis kitų meno šakų fone? Masiškumu? Kokybe? Ar kokiais kitokiais aspektais? Juk jei kinematografui suteikiamos mokestinės lengvatos, kodėl jos nesuteikiamos tapytojams, grafikams, fotomenininkams ar teatralams?
Vadinasi, lemia valdžios žmonių simpatijos kinui? Ar tai - tiesiog rinkėjų vilionės artėjant rinkimams? Žinoma, net ir prasčiausią filmą pamatys daugiau žmonių nei net pasaulinio lygio tapybos parodą. Bet kas pasvers menų reikšmingumą? Jei jau valdžia apsisprendė taisyti pirmtakų klaidas ir rodo dėmesį menui - ar toks dėmesys neturėtų būti vienodas visam profesionaliam menui, neišskiriant kažkokių cechų ar meno šakų?
Dar kirba klausimas - ar kinematografui suteiktos lengvatos - pakankamos? Ar vis tik tokie kosmetiniai trupiniai neprimena tokių senos tvoros dažymų mano dėdės kaime? Galbūt reikalingos gilesnės ir nuoseklesnės reformos apskritai meno kūrėjų apmokestinimo srityje? Gal metas imtis taisyti nevykėlių finansų ministrų suveltos autorinių mokesčių sistemą? Ar ne laikas priimti ir mecenavimo bei rėmimo įstatymų, suteikiančių lengvatų verslui, remiančiam kūrybą ir meną?
Jei valdžios vyrai ir moterys, nužengtų iš savo puoselėtų arogancijos debesų, jie suprastų: kūryba ir menas - labai svarbus valstybės variklis. Išnyktų ir anekdotai apie provinciją, sumažėtų ir kriminalinių kronikų stulpeliai, galbūt sumažėtų ir emigracija, o Lietuvos vardas pasaulyje sietųsi ne tik su vagišiais ir chuliganais.
Bet jei arogancija nugalės sveiką nuovoką, valdžios žmonės neturėtų nustebti, kai Konstitucinis Teismas ar Strasbūro teismas vieną dieną paskelbs, kad meno žmonių teisės pažeistos. Savo ar savo pirmtakų sprendimus tuomet nori nenori reikės taisyti, minant ant to paties bukumo ir žioplumo žymėmis paženklinto grėblio.
Saulius Paukštys