Valdininkas nubaustas už tai, kad šis ketverius metus nevykdo teismo sprendimo nukabinti dvikalbes lenteles.
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbino pastaruoju metu skandalingais pareiškimais pagarsėjusį Lenkų rinkimų akcijos lyderį Valdemarą Tomaševskį.
- Pone Tomaševski, per Sausio 13-osios minėjimą Seime, Vytautui Landsbergiui sakant kalbą, Lenkų rinkimų akcijos nariai išėjo iš salės. Kam reikėjo viso to cirko?
- Nežinau, kur čia cirkas. Tai buvo protestas kalbant Vytautui Landsbergiui, nes jo pasisakymas buvo skandalingas.
- Šis protestas susijęs su dvikalbėmis lentelėmis. Kaip Jūs siejate tas lenteles, Laisvės gynėjų dieną ir Vytautą Landsbergį?
- Labai daug sąsajų. 1991 m. sausio 29 d. buvo pakeistas Tautinių mažumų įstatymas. Jame įrašyti straipsniai, sakantys, jog vietovėse, kuriose daugumą gyventojų sudaro tautinės mažumos, jų kalba yra naudojama kaip oficiali antra kalba, be to informaciniai užrašai yra dviejų kalbų. Po 20 metų šis įstatymas yra panaikintas konservatorių partijos. Tai yra ciniška. Įstatymas priimtas, jį pasirašė Vytautas Landsbergis, o vėliau ta pati politinė jėga jį panaikino.
- Bet mes kalbam apie Sausio 13-a. Jūs manote, kad pasirinkote tinkamiausią datą tokiam demaršui?
- Tai susiję su Sausio 13-a. Tada atsirado šis įstatymas. Tinkamesnės datos nėra, norint pabrėžti V. Landsbergio ir kitų cinizmą. Taip pat jo pasisakymas buvo skandalingas.
- Jis kalbėjo apie Valstybinės kalbos įstatymą.
- Ar tinkamas buvo pasisakymas? Kam pult tautines mažumas? Tokių demaršų buvo ir anksčiau. 2004 m. sausio 13 d., kalbant prezidentui R.Paksui, konservatoriai su liberalais paliko salę.
- Jūs lyginat nesulyginamus dalykus. Anuo atveju kalbėjo Konstituciją pažeidęs asmuo.
- Konstitucijos pažeidimus nustato Konstitucinis Teismas. Sausio mėnesį dar nebuvo jokio nustatymo, tai nustatė kovo pabaigoje. Tai buvo netinkamas demaršas. Deja, mes apie tai kažkodėl nekalbam.
- O Jūsų demaršas buvo tinkamas?
- Čia yra tinkama protesto forma, nes kiti protestai nėra išgirstami.
- Ką Jūs ir Jūsų kolegos įrodėte tuo demaršu?
- O ką Jūs, kaip pilietė, supratote?
- Ne apie tai mes kalbam.
- Jūs sužinojot apie Tautinių mažumų įstatymą.
- Aš apie jį visada žinojau.
- Tai, kad 1991 m. sausio 29d. priimtas, manau, kad mažai kas žinojo. Sužinojot, kad V. Landsbergis jį pasirašė, kad ta pati politinė jėga jį panaikino, kad dabar yra milžiniškos baudos.
- O ką Jūs įrodėte išeidami iš salės?
- Tą ir įrodėm. Kad vyksta negeri dalykai. To neturi būti, nes esam demokratinė valstybė, Europos Sąjungos narė.
- Pakalbėkim apie beveik 44 tūkst. litų baudą, skirtą Šalčininkų savivaldybės administracijos direktoriui, už tai, kad nenukabino dvikalbių lentelių. Pone Tomaševski, tiesiog reikėjo nukabinti tas lenteles – nebūtų problemos. O tai tęsiasi jau nuo 2008 m.
- Kaip gali ponas Daškevič nuimti lentelę nuo privataus namo?
- Jūs tikras, kad tos lentelės buvo tik ant privačių namų?
- Dalis buvo ne ant privačių, tai jos yra nuimtos.
- Pone Tomaševski, Jūs pats laikotės Lietuvos Respublikos įstatymų?
- Aišku, kad laikausi.
- Tai kodėl Jūsų kolegos jų nevykdo?
- Apie ką mes kalbam, apie visus įstatymus?
- Apie labai konkretų įstatymą, nurodantį, kad negali būti dvikalbių lentelių.
- Yra kiti teisės aktai, numatantys tokius sprendimus.
- Kokie teisės aktai?
- 2000 m. mes ratifikavome Tautinių mažumų apsaugos konvenciją, pagal kurią gali būti tokios lentelės. Kai lentelės buvo kabinamos – įstatymas dar galiojo. Nėra įstatymo, sakančio, kad jas nuimtume.
- Niekas nedraudžia Jums siūlyti koalicijos partneriams kuo greičiau sutvarkyti šį reikalą.
- Aš suprantu, bet Jūs supraskit europinę teisę.
- Europinė teisė yra svarus argumentas, bet yra ir nacionalinė teisė, kurią reikia įgyvendinti.
- Ji nėra pažeista. Visi užrašai yra šalia valstybinės kalbos.
- Jūs suprantat, kad, bent jau šiuo metu, dvikalbių lentelių negali būti, nes taip numato Valstybinės kalbos įstatymas?
- O Jūs žinote, kas apie valstybinę kalba yra parašyta Konstitucijoje? Valstybinė Lietuvos kalba yra lietuvių. Bet ten neparašyta, jog tik lietuvių kalba ir šalia negali būti užrašų kita kalba.
- Jūs Konstituciją interpretuojat savaip.
- Ne mes interpretuojam, o taip yra. 20 metų lentelės buvo pakabintos legaliai, o dabar kažkas nori atsukti teisę atgal. Negalima taip. Čia Europa, o ne Azija.
- Ar Jūs pats jaučiatės diskriminuojamas Lietuvoje?
- Kaip pilietis, kai kuriuose punktuose – taip.
- Galit įvardinti konkrečiai?
- Na gal ne aš asmeniškai, o mano šeima. Konstitucijoje parašyta, kad nuosavybė yra neliečiama. Mano mama žemių iki šiol neatgavo.
- Kaip tai susiję su Jūsų tautybe?
- Taip atsitinka, kad ten, kur gyveno mano tautybės buvę žemės savininkai, procentas grąžintinos žemės Vilniuje yra mažiausias – 40 proc. Ten, kur negyveno – 100 proc. Be to, mano sūnus yra diskriminuojamas. Liberalai su konservatoriais priėmė įstatymą, kad bus suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas.
- Gerai, bet kalbėdamas Strasbūre, Jūs pasisakėte apie represijas lenkams.
- Taip, kadangi negali būti represijų už savo gimtosios kalbos vartojimą.
- Bauda yra skirta ne už gimtosios kalbos vartojimą, o Valstybinės kalbos pažeidimus. Ką Jūs turite omeny sakydamas, kad aukščiausioji valdžia nepalaiko lenkų tautinės mažumos? Jūs ir esate toje aukščiausioje valdžioje.
- Prieš teismo pasisakymą buvo pirmosios ponios pasisakymas dėl Tautinių mažumų įstatymo. Ji nėra Konstitucinis Teismas, bet prieš teismo posėdį pareiškė, kad tai yra antikonstitucinis dalykas. Tai yra spaudimas teismui.
- Ką Jūs, būdamas valdančiojoje koalicijoje, padarėte, kad būtų kitaip?
- Mūsų pasiūlymas buvo šį klausimą įtraukti į Vyriausybės programą. Deja, pas mus nėra vykdomi įstatymai.
- Kas nevykdo?
- Teisingumo ministras.
- Vis tiek nesuprantu, ką padarėte Jūs, kad viskas pasikeistų. Ar Jūsų partneriai nepalaiko?
- Neturim daugumos. Mums pavyko paruošti įstatymo projektą, laimėti po vieną balsavimą Seime ir Žmogaus teisių komitete. Padaryta pakankamai daug, bet to neužtenka.
- Kas Jums kliudo?
- Aukščiausių šalies politikų veiksmai. Įstatymas nevykdomas, o Vyriausybės programa ir yra įstatymas.
- Ar žinote, kaip Jūsų žingsniai šią savaitę buvo įvertinti viešai?
- Daugmaž taip.
- Ar žinote, kad yra sukurta bendruomenė „Už Lietuvą be Tomaševskio“, raginanti nebalsuoti už Jus?
- Šita grupė ir nebalsavo už mane. Jeigu mūsų politiniai oponentai skelbia, kad nebalsuos už mane, tai gal jie išsigando didesnio mūsų partijos palaikymo. Paskutiniuose rinkimuose daug lietuvių balsavo už mus, kadangi mato, jog mes dirbame sąžiningai, nemeluojam, rūpinamės paprastais žmonėmis.
- Ar Jums rūpi tai, kad Jūsų pasisakymai viešoje erdvėje yra įvertinami kaip tautinės nesantaikos kurstymas?
- Mes tik ginamės. Kurstymas yra kitoje pusėje.
- Nuo ko Jūs ginatės?
- Nuo persekiojimo.
- Teko girdėti, kad tai 44 tūkst. litų baudai yra pasiūlyta susimesti. Net kai kuriuose darželiuose tėveliams yra pasiūlyta prisidėti prie sumos. Kiek pats davėte?
- 10 tūkst.
- Tai gal reikėjo visą baudą sumokėti?
- Sumokėsim. Svarbu ne pinigai, o solidarumas. Tie, kurie uždirba daugiau, gali daugiau ir sumokėti, o iš paprastų žmonių mes norime solidarumo. Jie po 1 ar 5 litus sumokėjo.
- Jūs manote, kad tai yra teisinga?
- Ne tiek teisinga, kiek labai geras žingsnis.
- Ar Jūs esate tikras, kad turite palaikymą iš visos lenkų tautinės mažumos?
- Ne 100 proc., bet didelį.
- Apie Jus asmeniškai kalbu. Kalbu apie viešą vienos lenkų tautybės moters laišką, kuriame Jūsų tiesiai šviesiai paprašė ramintis.
- Anoniminį turit omeny? Aš sovietmečiu irgi bandžiau kovoti su sistema. Kalbėjau, buvo smerkiančių laiškų. Čia seni metodai. Jeigu nori kalbėti, tegu pasirašo savo pavarde. Aš neatmetu, kad vienas kitas gali turėti savo nuomonę, bet apie 95 proc. palaiko.
- Dalyvausite rinkimuose į Europos Parlamentą?
- Šiandien atsakyti negaliu. Gavau pasiūlymą, bet sprendimas dar nepriimtas.
- Gal ir prezidento rinkimuose dalyvausit?
- Aš jau atsakiau. Irgi buvo nemažas palaikymas. Tarp kitko, Vilniuje buvau antras po prezidentės. Dviejuose rajonuose buvau pirmas. Bet ne dėl palaikymo dalyvauju rinkimuose. Mes norim pakeisti Lietuvą, kad ji būtų tokia, už kokią kovojom.
- Pone Tomaševski, Jūs viešai nesate atsakęs į vieną klausimą. Slaptoje VSD pažymoje teigiama, kad 2012 m. Lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos rusų sąjungos atstovai lankėsi Rusijos prezidento administracijoje. Jūs neatsakėte, ar tas susitikimas vyko.
- Aš atsakiau. Aš esu laisvas žmogus. Kur noriu – ten važiuoju. Nesu vergas. Susitikimo, aišku, nebuvo jokio. Aš buvau Maskvoje savo šeimos reikalais, su žmona ir sūnumi. Tai dar kartą įrodo, kad esu sekamas. Mes visi sekami, bijom kalbėti telefonu, kalbėti tiesos.