Įkandin savaitgalį socialdemokratų palaiminto kandidato 60-mečio Zigmanto Balčyčio į prezidento rinkimų sceną įžengė 45 metų Vilniaus meras Artūras Zuokas ir 52 metų Seimo narys Linas Balsys.
Abu pastarieji – kol kas jauniausi iš sieksiančių šalies vadovo posto. Be to, abu kritiškai vertina rinkimų favorite laikomos D.Grybauskaitės prezidentavimą ir abu įsitikinę savo sėkme rinkimuose.
Tikslas – visus vienyti
– Turiu didelę patirtį ir idėjų, kurių, manau, šiandien Lietuvai kaip tik ir reikia.
Turiu pasiūlymų, ką ir kaip daryti, kad žmonės galėtų gyventi geriau, kad nereikėtų laimės ieškoti kažkur už jūros ar toli nuo Lietuvos sienos.
Norėčiau, kad baigtųsi konfliktų ir nesutarimų politika. Juk kai trūksta idėjų, politikai save bando parodyti per konfliktus ir kritiką, kuri nieko nekuria.
Mano tikslas – suvienyti skirtingas nuomones, skirtingus politikus, skirtingas organizacijas, visuomenės lyderius, mokslo žmones vardan geresnės Lietuvos, – vakar dėstė A.Zuokas.
– Anksčiau ieškojote kandidato į prezidentus, kuris galėtų pakeisti D.Grybauskaitę.
Ar dabartinis jūsų žingsnis reiškia, kad geresnių už save neradote?
– Tokių žmonių yra, bet dėl einamų pareigų ar dėl kitų gyvenimo planų jie nenori dalyvauti rinkimuose. Tačiau aš tikiuosi jų paramos.
– Dabartinės valdančiosios koalicijos lyderiai anksčiau nesėkmingai svarstė bendro kandidato galimybę. Ką apie tai manote jūs?
– Manau, visuomenė turi turėti galimybę pasirinkti.
Didesnė kandidatų konkurencija yra gera galimybė pristatyti skirtingas idėjas, savo vizijas, kokią įsivaizduojame Lietuvą. Susitarimai dėl vieno ar kito kandidato nebūtų prasmingi.
Šie rinkimai turėtų sudaryti galimybę rinkėjams pažinti kandidatus, tarp jų ir D.Grybauskaitę. Tikiuosi, prezidentė dalyvaus debatuose, kur bus galima išryškinti arba iš naujo išsiaiškinti, kodėl buvo priimti vieni ar kiti sprendimai.
Aš sveikinu konkurenciją, džiaugiuosi, kad bus daugiau kandidatų, ir manau, kad D.Grybauskaitei tai turėtų būti priimtina, nes visuomenei reikia dialogo. Rinkimai yra vienintelė proga kalbėtis su visuomene.
– Kuo esate pranašesnis už D.Grybauskaitę ar kitus kandidatus į prezidento postą?
– Savo asmeninio gyvenimo patirtimi. Esu trijų vaikų tėvas, prisiėmęs atsakomybę už šeimą.
Manau, dauguma žinančiųjų, kas yra šeima, supranta, kiek reikia daug pastangų ją išlaikyti, kad ji būtų darni.
Taip pat esu prisiėmęs atsakomybę už įdarbintą žmogų, nes turiu septynerių metų verslininko patirties.
Žinau, ką reiškia atsakomybė jam mokėti algą, mokesčius valstybei, ką reiškia galvoti apie verslo plėtrą.
Be to, turiu trijų kadencijų patirtį kaip miesto vadovas. Manau, ši mano patirtis yra stiprioji pusė, kuri leidžia turėti šiek tiek kitą požiūrį į energetiką, santykius su kaimynais, į užsienio ir vidaus politiką.
Man nėra priimtina tokia politika, kuri skaldo, priešina ir kiršina žmones.
Esu iš tų, kurie aplink save telkia žmones, vienija skirtingas nuomones ir net ideologijas. Daug metų esu vadovavęs koalicijoms. Tai labai svarbi patirtis, nes norint pasiekti politinį sutarimą reikia žinoti, kaip tai padaryti.
Mano ir mano kolegų darbai Vilniuje parodo, kad ne tik sostinėje turi būti gerai. Taip pat gerai turėtų būti ir visoje Lietuvoje.
Apklausos duomenimis, 93 proc. vilniečių yra pasakę, kad Vilniuje gyventi gera arba labai gera.
Turėdamas didesnę sprendimų galią, o ne kaip miesto vadovas, galėčiau siekti, kad ir visoje Lietuvoje gyventi būtų geriau.
– Kaip jums atrodo, ar prireiks antrojo turo ir kas į jį pateks?
– Neabejoju, kad bus antrasis turas ir planuoju jame dalyvauti. Prezidento rinkimai nėra asmeninės pergalės, tai ne žirgų lenktynės.
Norėčiau, kad rinkėjai pasirinktų tuos kandidatus, kurie labai aiškiai formuluoja geresnės Lietuvos ateitį ir vizijas, kurie telkia žmones, o ne juos priešina.
– Kai kurie politikai, išgirdę apie jūsų kandidatavimą, jus pavadino tam tikru įrankiu, kuriuo siekiama atimti dalį balsų iš D.Grybauskaitės, kad prireiktų antrojo turo. Ką apie tai manote?
– Tai labai geras pavyzdys, kai dalis politikų, neturintys idėjų, kurios gali vienyti skirtingų pažiūrų žmones, iškart ima kabinti etiketes, oponentus vadindami įrankiais, instrumentais, duobkasiais, kastuvais ir dar kuo nors. Kaip tik ir norėčiau, kad tokios retorikos per kitą prezidento kadenciją nebeliktų.
Aš sieksiu pergalės rinkimuose. O tai, jog taip kalbama apie mane, rodo, kad nerimaujama.
– Ar po galimo pralaimėjimo rinkimuose nebijote prarasti dabartinio posto?
– Esu drąsus žmogus ir, manau, esu gyvenime tai įrodęs. Man šiuo atveju svarbi idėja, vienybė, žmonių telkimas – šių vertybių politikoje šiandien pasigendu ir dėl jų aš pasiruošęs dalyvauti rinkimuose.
Nė vienas postas, nė viena kėdė man nėra gyvenimo tikslas ar vertybė, dėl kurios bijočiau kalbėti drąsiai ir atvirai.
D.Grybauskaitė neturi vizijos
– Kada ir kodėl apsisprendėte kandidatuoti į prezidento postą? – „Lietuvos rytas“ vakar paklausė buvusio D.Grybauskaitės patarėjo L.Balsio.
– Sprendimas, aišku, brendo jau seniai, tačiau paskutiniu lašu, galutinai nulėmusiu pasiryžimą, tapo skandalas dėl slaptos informacijos iš Prezidentūros nutekinimo.
Įklimpusi, tačiau nenorinti to pripažinti prezidentė šiuo atveju visiškai atvirai pademonstravo kraštutinį cinizmą – ir ne tik savo požiūriu į teisėsaugą ir jos vaidmenį valstybėje.
Tačiau pagrindinė priežastis, kuri mane visada skatino galvoti apie dalyvavimą rinkimuose, ir dėl to aš pasitraukiau iš Prezidentūros, – tai, kad prezidentė neturi jokios valstybės ir jos raidos vizijos.
Juk prezidentas, skirtingai nei kiti politikai, kurie gali būti tik vykdytojai, turi būti strategas.
– Ar, jūsų nuomone, D.Grybauskaitė tokią viziją ir politinę programą turėjo tuo metu, kai kandidatavo pirmą kartą, o jūs buvote jos dešinėje?
– Man tuomet atrodė, kad prezidentė turėjo, tiksliau – kad turės, kurs tokią viziją ne tik kartu su savo komanda, bet ir su visuomene.
Tačiau paaiškėjo, jog jos vienintelis siekis – išsilaikyti valdžioje, o vienintelis principas – „skaldyk ir valdyk“.
– Nemanote, kad pastarasis principas tinka ir šiems rinkimams – kuo daugiau įvairiausių kandidatų, tuo prezidentei geriau?
– Nemanau. Kaip tik manau, kad kuo daugiau kandidatų, tuo didesnė tikimybė, kad bus antrasis turas.
Be to, akivaizdu, kad prezidentė iššvaistė didelę dalį to rinkėjų pasitikėjimo, kurį turėjo per ankstesnius rinkimus.
Kita vertus, kuo daugiau kandidatų – tuo geriau pačiai demokratijai. Juk diskusija bus gyvesnė ir įvairesnė, bus daugiau idėjų.
O dabartinė prezidentė, kuri turėtų būti tiltas tarp valdžios ir žmonių, neturi ko pasiūlyti. Ji užsimūrijo antrajame Prezidentūros aukšte, o iš ten išeina tik tada, kai reikia prieš televizijos kameras pašokti ratelyje su kokiomis nors kaimo bobutėmis.
Bet tų bobučių tikrosios problemos jai nerūpi ir jų ji net nežino. Pabandykite užsiregistruoti į priėmimą pas prezidentę – pažiūrėsiu, kaip jums tai pavyks.
Aš, tarkime, įkurčiau net atskirą tarnybą, kuri nuolat rūpintųsi žmonių poreikių ir lūkesčių analize ir stengtųsi, kad valdžia reaguotų.
– Tikrai tikitės tapti prezidentu?
– Tikiuosi. Žinoma, dar laukia ilgas kelias iki paties prezidento rinkimų starto.
Pavyzdžiui, reikia surinkti 20 tūkstančių parašų už kandidatūrą. Juos reikės surinkti ir prezidentei.
Labai tikiuosi, kad ji tam nenaudos pareigų ir administracinių išteklių.
– Galbūt kandidatuojate paskatintas nuoskaudų, kurias patyrėte per skyrybas su prezidente?
O gal jums rūpi tik pasireklamuoti, be to, patempti jūsų vadovaujamos Žaliųjų partijos sąrašą per Europos Parlamento rinkimus?
Apskritai ar etiška vienu metu kandidatuoti ir į prezidentus, ir į Europos Parlamentą?
– Manau, etiška.
Atsakydamas į pirmąjį klausimą, noriu pasakyti, kad jokių nuoskaudų prezidentei aš nejaučiu – išėjau iš Prezidentūros ne dėl asmeninių konfliktų, o dėl to, kad nesutikau su jos politika.
Daug kandidatų – didesnis pavojus favoritei
– Partijų sprendimai dėl prezidento rinkimų ir nauji kandidatai pastarosiomis dienomis tiesiog pažiro. Kokie svarbiausi nežinomieji, jūsų nuomone, dar liko šioje lygtyje? – „Lietuvos rytas“ paklausė politologo Mažvydo Jastramskio (nuotr.).
– Dar neaišku, kaip bus su „tvarkiečių“ lyderiu R.Paksu – ar jam pavyks įsėsti į rinkimų traukinį ir jei ne, ką partija kels vietoj jo.
Taip pat dar galutinai neišsklaidyta intriga dėl Darbo partijos – vis dar neatmestina, kad partijos ir Seimo pirmininkė L.Graužinienė gali pakeisti lyg ir oficialų kandidatą A.Paulauską. Be to, nepadėtas taškas ir dėl D.Grybauskaitės, nors visi įsitikinę, kad ji tikrai kandidatuos.
– Bet gal svarstykime padėtį remdamiesi prielaida, kad ji tikrai tai padarys. Gal jau galima įžvelgti kokias nors bendras ir svarbiausias šių rinkimų tendencijas?
– Pirmiausia akivaizdu, kad nebus mažai kandidatų. Be jau žinomų, gali atsirasti dar – tiek iškelti kokių nors smulkesnių partijų, tiek „nepriklausomi“, atstovaujantys kokiems nors mažiau apibrėžtiems interesams.
Kiekvienas papildomas kandidatas didina tikimybę, kad prireiks antrojo turo, o tai neparanku D.Grybauskaitei.
– Kaip vertinate liberalų sprendimą nekelti savo kandidato ir remti D.Grybauskaitę, kokie A.Zuoko šansai? Kas, jūsų nuomone, labiausiai lemia šių rinkimų dalyvių apsisprendimą?
– Žinoma, kiekvienas kandidatas surinks kažkokį savo procentą, kurio dalis bus nugnybta nuo tos pačios D.Grybauskaitės. Atrodo, kad tai pavyks ir A.Zuokui, kuris galbūt taiko ir į liberalų rinkėjus.
Liberalai pasielgė visiškai pragmatiškai ir nusprendė nerizikuoti. Akivaizdu, kad jie šiuo metu neturi tokio kandidato, kuris galėtų ir pats rimčiau pasirodyti, ir padėti partijai. Tad šiuo atveju jiems buvo svarbiau išlaikyti gerus santykius su prezidente.
Kalbant apie asmeninę savireklamą, tai gana slidus dalykas. Vietoj reklamos gali pasidaryti antireklamą.
Kita vertus, akivaizdu, kad kai kuriuos kandidatus skatina asmeninės ambicijos parodyti, jog šį tą dar reiški didžiojoje politikoje. Būtent to, manau, siekia A.Zuokas.
Be to, dalis kandidatų gali į rinkimus eiti ne tiek dėl vilčių gerai pasirodyti, bet todėl, jog supranta, kad jų gausa skaido ir D.Grybauskaitės elektoratą.
Kai kuriems partijų iškeltiems kandidatams svarbus motyvas yra ir Europos Parlamento rinkimai.
– Ar sutinkate su teigiančiais, kad jei bus antrasis turas, žaidimas prasidės tarsi iš naujo ir jo pabaiga gali būti neprognozuojama?
Kas, jūsų nuomone, be D.Grybauskaitės, turi daugiausia šansų į jį patekti?
– Taip, antrajame ture būtų jau kitoks žaidimas, nes jame rinkėjai dažnai balsuoja ne tik „už“, bet ir „prieš“ ką nors.
Žinoma, svarbu ir pati asmenybė, kuri mestų rimtą iššūkį D.Grybauskaitei. Dabar labiausiai tikėtina, kad ja vis dėlto taptų Z.Balčytis.
Vis dėlto, kaip rodo istorija, prezidento rinkimai yra labai nestabilūs ir neprognozuojami. Tad ir dabar tie, kurie teigia, kad jų baigtis jau aiški, mano nuomone, pernelyg skuba.