Pirmadienį apklausos būdu buvo surengtas valdybos posėdis ir duotas leidimas parlamentarui sausio 21–24 dienomis vykti į asmeninę kelionę. Jai neprieštaravo penki apklausti valdybos nariai, vienas buvo prieš, du susilaikė.
Kaip tik šioms dienomis parlamentas susirinko į neeilinę sesiją.
Ką Prancūzijoje veikia V.Uspaskichas, BNS sakė nežinantys nei valdybos nariai, nei Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
„Aš jo neišleidau, balsavau prieš. Man niekas nepaaiškino, ką jis ten veikia“, - BNS sakė Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.
Kitas parlamento vicepirmininkas „tvarkietis“ Kęstas Komskis tvirtino pritaręs V.Uspaskicho kelionei, tačiau taip pat nežinojo, kokiu tikslu šis užsienyje lankosi tuo metu, kai vyksta neeilinė Seimo sesija.
„Žinau, kad ta jo kelionė buvo suplanuota gana seniai. Kai klausėme, kas galės dalyvauti neeilinėje sesijoje, jis (V.Uspaskichas - BNS) sakė, kad yra suplanavęs kelionę“, - BNS teigė V.Gapšys.
Jis sakė nesidomėjęs, ką Prancūzijoje veikia V.Uspaskichas.
„Nesu vaikų darželio auklėtojas“, - tvirtino jis.
Anksčiau ne kartą V.Uspaskichas vykstant Seimo posėdžiams asmeniniais tikslais keliavo į Rusiją.
Pagal Seimo valdybos patvirtintą tvarką, parlamentarui norint parlamento posėdžių metu vykti į užsienį būtina gauti valdybos pritarimą. Jeigu keliaujama į Europos Sąjungai nepriklausančią valstybę, leidimas būtinas bet kuriuo metu.
Prašo atimti pinigus
Savo ruožtu opozicinė Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) reikalauja, kad iš tuometinės Darbo partijos (leiboristų) būtų atima valstybės dotacija.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pradėjo nagrinėti TS-LKD skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) praėjusių metų rugsėjo 9 dienos sprendimo dalį, kuria skirta valstybės biudžeto dotacija Darbo partijai (leiboristams).
Tuomet VRK paskirstė partijoms antrąją pusmečio valstybės dotaciją. Valdančioji Darbo partija (leiboristai) gavo per 1 mln. 771 tūkst. litų iš beveik 9,5 mln. litų paskirstytos sumos, po 2,1 lito už kiekvieną „darbiečių“ per praėjusius Seimo, Europos ir savivaldybių tarybų rinkimus gautą balsą.
Anot TS-LKD skundo, VRK, skirdama biudžeto asignavimus nebeegzistuojančiai Darbo partijai, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, neteisingai taikė ir aiškino Politinių partijų kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo, Civilinio kodekso nuostatas. Darbo partija (leiboristai), kuriai VRK sprendimu buvo skirta valstybės biudžeto dotacija, įregistruota 2013 metų gegužės 14 dieną, ji nedalyvavo Seimo ir savivaldybių rinkimuose, pagal kurių rezultatus paskirstytos dotacijos.
Konservatorių manymu, joks teisės aktas objektyviai negali nustatyti, kad po reorganizacijos naujai įsteigta politinė partija perima buvusių partijos rinkėjų pasitikėjimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą šioje administracinėje byloje skelbs vasario 10 dieną, pranešė teismas.
Šiuo metu Darbo partija (leiboristai) nebeegzistuoja. Praėjusių metų spalio pabaigoje ji susijungė su Krikščionių partija ir vėl pasivadino Darbo partija.
