Pirmadienį apklausos būdu buvo surengtas valdybos posėdis ir
duotas leidimas parlamentarui sausio 21–24 dienomis vykti į
asmeninę kelionę. Jai neprieštaravo penki apklausti valdybos
nariai, vienas buvo prieš, du susilaikė.
Kaip tik šioms dienomis parlamentas susirinko į neeilinę
sesiją.
Ką Prancūzijoje veikia V.Uspaskichas, BNS sakė nežinantys nei
valdybos nariai, nei Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas
Gapšys.
„Aš jo neišleidau, balsavau prieš. Man niekas nepaaiškino, ką
jis ten veikia“, - BNS sakė Seimo vicepirmininkas socialdemokratas
Algirdas Sysas.
Kitas parlamento vicepirmininkas „tvarkietis“ Kęstas Komskis
tvirtino pritaręs V.Uspaskicho kelionei, tačiau taip pat nežinojo,
kokiu tikslu šis užsienyje lankosi tuo metu, kai vyksta neeilinė
Seimo sesija.
„Žinau, kad ta jo kelionė buvo suplanuota gana seniai. Kai
klausėme, kas galės dalyvauti neeilinėje sesijoje, jis
(V.Uspaskichas - BNS) sakė, kad yra suplanavęs kelionę“, - BNS
teigė V.Gapšys.
Jis sakė nesidomėjęs, ką Prancūzijoje veikia V.Uspaskichas.
„Nesu vaikų darželio auklėtojas“, - tvirtino jis.
Anksčiau ne kartą V.Uspaskichas vykstant Seimo posėdžiams
asmeniniais tikslais keliavo į Rusiją.
Pagal Seimo valdybos patvirtintą tvarką, parlamentarui norint
parlamento posėdžių metu vykti į užsienį būtina gauti valdybos
pritarimą. Jeigu keliaujama į Europos Sąjungai nepriklausančią
valstybę, leidimas būtinas bet kuriuo metu.
Prašo atimti pinigus
Savo ruožtu opozicinė Tėvynės sąjunga-
Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) reikalauja, kad iš
tuometinės Darbo partijos (leiboristų) būtų atima valstybės
dotacija.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pradėjo
nagrinėti TS-LKD skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vyriausiosios
rinkimų komisijos (VRK) praėjusių metų rugsėjo 9 dienos
sprendimo dalį, kuria skirta valstybės biudžeto dotacija Darbo
partijai (leiboristams).
Tuomet VRK paskirstė partijoms antrąją pusmečio valstybės
dotaciją. Valdančioji Darbo partija (leiboristai) gavo per 1 mln.
771 tūkst. litų iš beveik 9,5 mln. litų paskirstytos sumos, po 2,1
lito už kiekvieną „darbiečių“ per praėjusius Seimo, Europos ir
savivaldybių tarybų rinkimus gautą balsą.
Anot TS-LKD skundo, VRK, skirdama biudžeto asignavimus
nebeegzistuojančiai Darbo partijai, netinkamai įvertino faktines
aplinkybes, neteisingai taikė ir aiškino Politinių partijų
kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo, Civilinio
kodekso nuostatas. Darbo partija (leiboristai), kuriai VRK sprendimu
buvo skirta valstybės biudžeto dotacija, įregistruota 2013 metų
gegužės 14 dieną, ji nedalyvavo Seimo ir savivaldybių rinkimuose,
pagal kurių rezultatus paskirstytos dotacijos.
Konservatorių manymu, joks teisės aktas objektyviai negali
nustatyti, kad po reorganizacijos naujai įsteigta politinė partija
perima buvusių partijos rinkėjų pasitikėjimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą šioje
administracinėje byloje skelbs vasario 10 dieną, pranešė teismas.
Šiuo metu Darbo partija (leiboristai) nebeegzistuoja. Praėjusių
metų spalio pabaigoje ji susijungė su Krikščionių partija ir vėl
pasivadino Darbo partija.