„Atsiprašau tautiečių, kuriems vienas ar kitas mano žingsnis
buvo nepriimtinas arba nepateisinamas“, - teigiama europarlamentaro
pareiškime.
Jis trečiadienį transliuotas ir per televiziją.
R.Paksas pareiškimą išplatino Seimo balsavimo dėl
Konstitucijos keitimo išvakarėse. Konstitucijos pataisa ir ją
lydintis konstitucinis įstatymas leistų jam dalyvauti prezidento
rinkimuose.
Atsiprašymo iš asmenų, atstatydintų per apkaltą, prašė
opozicijoje esantys konservatoriai. Jų atstovas Jurgis Razma buvo
parengęs tai numatančią įstatymo pataisą, bet jai nepritarė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
„Priėmus šį įstatymą, Lietuvoje visa apimtimi ims veikti
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija,
ir kiekvienas pilietis atgaus teisę į laisvus rinkimus“, -
trečiadienį pareiškė R.Paksas.
Jis teigė esąs pasirengęs priimti bet kokį parlamento
sprendimą.
„Dirbau ir ateityje dirbsiu Lietuvai – nesvarbu į kokias
pareigas būčiau išrinktas ar paskirtas. Noriu nuoširdžiai
padėkoti mane palaikantiems bendražygiams ir visiems padedantiems
ištverti išbandymus bei neprarasti tikėjimo. (...) Esame laisva
tauta, ir tik nuo mūsų valios bei apsisprendimo priklauso, kokią
Lietuvą mes kuriame, kokią jos viziją įgyvendinsime“, - sakė
politikas.
Ketvirtadienį Seimas ketina paskutinį kartą balsuoti, kad
pagrindinis šalies įstatymas būtų papildytas nuostata, jog „už
šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą
apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo
nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į
pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje
numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme
nustatyti apribojimai“.
Konstitucijos pataisai priimti reikia, kad dėl jos Seimas
balsuotų du kartus su trijų mėnesių pertrauka. Per kiekvieną
priėmimą už pataisą privalo balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo
nariai.
Taip pat ketvirtadienį planuojama balsuoti dėl Konstitucijos 74
straipsnio įgyvendinimo konstitucinio įstatymo. Šis įstatymas po
apkaltos draustų kandidatuoti aštuonerius metus.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 11 dieną.
R.Paksas yra skelbęs, jog kandidatuos juose, jei iki to laiko bus
sudarytos teisinės galimybės.
Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus
Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų
asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis
draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento
pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo padarytam
nusižengimui.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per
apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo
pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo,
Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas
jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje
nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su
Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo
surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus
Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam
rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.