Iš teisų, būna ir taip, kad tiesa slypi kažkur per vidurį, nežiūrint to, kad ne kiekviena pusė yra pasiryžusi nueiti savo kelio dalį iki to vidurio. Tačiau čia leiskite pasidalinti savo abejonėmis dėl to – kodėl, net ir vedamiems labiausiai humaniškų užmojų, nešvanku būtų siūlyti protestuojančiai Ukrainai atsitraukti, tarkime, taupant potencialą iki kitais metais vykstančių prezidento rinkimų.
Arba - įsivaizduojant, kad tada būtų galima įgyvendinti tikslus labiau taikiomis priemonėm? Iš kitos pusės žiūrint, ar tokios abejonės deklaravimas savo ruožtu nėra kažkas panašaus į kurstymą broliams ukrainiečiams pralieti kraują, pačiam dabar saugiai sėdint šiltame kambaryje prie kompiuterio ekrano?
Žinoma, tai yra tik ideali situacijos moduliacija, kai gyvenimas neretai pasiūlo problemas realiai spręsti anksčiau teoriškai neįsivaizduojamais būdais. Tačiau, kaip atrodo, yra rimtas pagrindas manyti, kad dabar pralaimėjus revoliucijai Ukrainoje, artimiausiais dešimtmečiais realiai jokių prezidento rinkimų šioje šalyje nebeliks, labai tikėtina, jog bet kokį žmonių valia grindžiamą pasirinkimą čia tokiu atveju pakeis imitacijos, apgailėtinos falsifikacijos ir bekraštės tironijos savivalė.
Niekam ne paslaptis, kad V.Janukovyčius neturi jokių šansų kitų metų prezidento rikimuose. Tačiau didžiausia problema ta, kad anas neturi kur trauktis, jau nebeturi manevro laisvės. Pasodinęs savo didžiausią politinę oponentę į kalėjimą, V.Janukovyčius, pralaimėję rinkimus, susilauktų mažiausiai to paties, jeigu ne dar griežtesnio atsako. Be to, atsakomybė išsaugoti „šeimos“ turtus, nebeleis garsiajam blefuotojui toliau žaisti demokratijos. Užgesus Maidano laužams, kaip atrodo, Ukraina ilgam pasinertų į sutemas, pasiliktų klaidžioti rusiško ar baltarusiško pavyzdžio laisvės atsisakymo šunkeliais.
Priimti pagal Rusijoje nušlifuotą pavyzdį, nukreipti prieš pilietinę visuomenę įstatymai tauriosios ukrainiečių tautos dalies iškart buvo atpažinti kaip prasidėjusio konstitucinio perversmo grandininės reakcijos padarinys, kaip pučistų savivalės demonstracija (pačioje Rusijoje tokio atpažinimo įvykio tarsi ir nebuvo). Taigi, susiklostė paradoksali situacija, kai revoliucija be visa ko kito stojo ginti konstitucijos.
Ar Janukovyčiui, palaikomam Rusijos, pavyks perlaužti išdidžios ukrainiečių tautos stuburą? Panašu, kad, lieka tik du variantai: arba – arba!