Dabar Sistemos Sąmokslo Auka griaudėja, jog jį į rinkimus bijo leisti visi, kurie bijo dėl savo kandidatų kailio – visų pirma, esą, po D.Grybauskaite atsigulusi dešinioji opozicija. R.Paksas prie jos neprideda, bet, aišku, omenyje turi ir pagrindinius savo koalicijos partnerius – socialdemokratus.
Neva šie, nors ir viešai demonstravo paramą partneriui, per balsavimą vis tiek būtų pakišę koją, nes bijo dėl savo Z.Balčyčio.
Na, tiek dešinieji, tiek kairieji greičiausiai iš tiesų nuogąstauja dėl savo Dalios ir dėl savo Zigmo. Kiek tenka girdėti, visų pagrindinių partijų užsakomos rinkėjų apklausos rodo, kad R.Paksas jau dabar turėtų visai neblogas galimybes patekti į antrąjį turą, o tai, aišku, nelabai malonu visiems.
Kita vertus, aiškiau, nei aišku ir tai, kad per šiuos rinkimus R.Paksas vis tiek sudegtų ryškia mėlyna liepsna, o kartu su juo – ir jo, kaip nenugalimojo ir vienintelio, todėl Sistemos taip persekiojamo ir blokuojamo, Tautos Prezidento mitas. O kartu su šiuo mitu – ir visa politinė karjera.
Žinoma, šiuo mitu nebetiki niekas, net ir pats R.Paksas bei jo artimiausi bendražygiai, tačiau tiki nors ir gana nedidelis, bet vis dar ištikimas elektoratas. Jo uždavinys, kurį jam vėl skiria „prezidentas“ - vėl įnešti jį į Europos Parlamentą, kur jis sau ramiai galėtų toliau laukti kito momento – pavyzdžiui, 2019 m., arba apskritai baigti karjerą – kas labiausiai ir tikėtina.
Nieko geresnio, nei tą patį kankinio vainiką šiam rinkėjui R.Paksas neturi ir nesirengia pasiūlyti. Tad jei Seimas būtų vis dėlto leidęs jam eiti į prezidento rinkimus ir juos prapilti, šis erelis būtų turėjęs gerokai pasukti galvą, kaip išklampoti iš šios padėties! O dabar viskas baigėsi labai laimingai ir naudingai. Na, ir kas, jei Seimas vis dėlto susirinks dar į vieną neeilinę sesiją vasarį ar priims tas pataisas pavasarį? Laiko jam įšokti į šių rinkimų traukinį nebeliks, tačiau galimybių vėl šnekėti apie priešų sąmokslą prieš jį ir to, kaip tie priešai bijo jo galybės – apstu.
Žinoma, šiokia tokia problemytė – ką išstumti ant rinkimų keptuvės vietoje savęs. Kaip žinia, Vienintelis Prezidentas niekaip negali atsikratyti pasąmoninio jausmo, kad bet kurio kito jo bendražygio kandidatavimas prezidento rinkimuose – tikriausia išdavystė ir šventvagystė, o dar baisiau, jei tai yra pagrindinis konkurentas V.Mazuronis.
Kaip šį partijos Nr.2 partija vis dėlto siuntė į rinkimus, tai R.Paksas jam sugalvojo Č.Jezerską – tiesiog dėl visa ko. Jei, demonstruodami vienybę, „tvarkiečiai“ savo populiariausią ministrą iškels ir šįkart, bus įdomu pažiūrėti, ką R.Paksas sugalvos dabar.
Bet, atmetus šias nemalonias smulkmenas, bendras šios dienos rezultatas R.Paksui – tik teigiamas.
Tačiau lengviau atsidusti gali ir opozicija ir visi R.Pakso partneriai. Istorija šiems rinkimams baigta, tačiau iš esmės – lyg ir nebaigta, o visi net ir be balsavimo lyg ir pademonstravo sau naudingiausias pozicijas. Konservatoriai ir liberalai pareiškė deramą priešiškumą R.Paksui, partneriai – solidarumą.
Ak, sakote, jog kvailai atrodo visa valstybė, niekaip nesugebanti išklampoti iš šios vieno ir jau nelabai kam rūpinčio asmens sukurtos kebeknės? Na, taip, tačiau tai, tiems kas turėtų tai valstybei padėti – jau antrasis klausimas.