Už pareiškimą, kuriuo taip pat Europos Sąjungai (ES) siūloma
svarstyti sankcijas, balsavo 88 parlamentarai, trys susilaikė.
„Lietuvos Seimas griežtai smerkia smurto ir jėgos panaudojimą
ir ragina susilaikyti nuo tolesnių smurtinių veiksmų; pabrėžia,
kad kai kurių asmenų ir jų grupių provokaciniai veiksmai siekiant
taikias demonstracijas paversti riaušėmis negali būti laikomi
pretekstu jėgos ir smurto panaudojimui prieš taikius
protestuotojus“, - rašoma pareiškime.
Jį pristatęs Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas
socialdemokratas Benediktas Juodka tvirtino, kad Lietuva savo veiksmus
Ukrainos atžvilgiu derina su kitomis ES valstybėmis.
„Turime informacijos, kad kitą savaitę dvylikos žmonių Europos
Parlamento delegacija, vadovaujama Užsienio reikalų komiteto
pirmininko Elmaro Broko, vyks į Kijevą. Darome viskas pastangas
aukščiausiu lygiu daryti spaudimą (...). Darome viską, kad ES
stipresnį spaudimą ne tik žodžiais darytų, bet ir kai kuriomis
ekonominėmis sankcijomis“, - tvirtino URK vadovas
Lietuvos parlamentarai pabrėžė Ukrainos valdžios institucijų
atsakomybę „už didžiulę krizę šalyje ir visuomenės
susiskaldymą“.
Anot dokumento, Ukrainos Aukščiausiosios Rados 2014 metų sausio
16 dieną priimti įstatymai neatitinka Ukrainos tarptautinių
įsipareigojimų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių
užtikrinimo srityse, neleistinai riboja žodžio ir susirinkimų
laisvę, nevyriausybinių organizacijų veiklą ir todėl turėtų
būti nedelsiant atšaukti.
„Lietuvos Seimas kviečia Ukrainos visuomenę, opozicijos jėgas
ir valdžios institucijas visomis įmanomomis priemonėmis siekti
taikaus politinio dialogo ir tik šiuo būdu ieškoti išeičių iš
susidariusios padėties“, - rašoma pareiškime.
Be to, Lietuvos parlamentarai paragino Europos Sąjungos (ES)
valstybių narių parlamentus skirti ypatingą dėmesį sudėtingai
padėčiai Ukrainoje įvertinti ir skatinti aktyvius vyriausybių
veiksmus reaguojant į įvykius šioje visai Europos Sąjungai
strategiškai svarbioje valstybėje.
ES institucijų prašoma „apsvarstyti visas įmanomas Europos
Sąjungos reakcijos į įvykius Ukrainoje priemones, įskaitant ir
ekonomines sankcijas“, tarptautinė bendruomenė raginama ieškoti
sprendimų, kad būtų sustabdyta stiprėjanti politinė krizė
šalyje.
Seimas pareiškė esąs sukrėstas pastarosiomis dienomis iš
Ukrainos pasiekiančių žinių apie besitęsiančius kruvinus
susirėmimus, jau pareikalavusius ir žmonių aukų.
Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius pabrėžė, kad
būtina panaudoti visas priemones, kad būtų išvengta daugiau aukų.
„Įvykiai Ukrainoje mūsų turi būti suprantami kaip ypač
dramatiški, svarbūs ir galintys lemti labai didelius ir į
įvairiausias puses nueinančius procesus ne tik Ukrainoje. (...)
įvykiai Ukrainoje gali paveikti labai stipriai ir viso mūsų regiono
tolesnesnio vystymosi tendencijas, gali daryti didelę įtaką, kaip
atrodys visa Europa ir daryti įtaką procesams pačioje Rusijoje.
Turime matyti gerokai plačiau visas aplinkybes“, - kalbėjo
A.Kubilius.
Jis pranešė gavęs vienos iš Ukrainos opozicinės partijos UDAR
lyderio Vitalijaus Kličko laišką, kuriame jis prašo imtis
priemonių, kad situacija Ukrainoje būtų svarstoma Jungtinių Tautų
Saugumo Taryboje.
„Tai, kas vyksta toje valstybėje kitaip kaip teroru prieš savo
žmones nepavadinsi, todėl mūsų pareiškimas laiku ir vietoje“, -
ketvirtadienį svarstant projektą sakė ir buvęs užsienio reikalų
ministras konservatorius Audronius Ažubalis.
Jis kritikavo Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovės
Catherine Ashton „bedantį“ pareiškimą ir ragino
Lietuvą imtis lyderystės Europoje sprendžiant Ukrainos klausimą.
Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui pernai lapkritį
atsisakius pasirašyti Ukrainos ir ES asociacijos sutartį, į gatves
išėjo tūkstančiai ukrainiečių. Pastarosiomis dienomis jų
protestas Kijeve peraugo į susirėmimus su vietos milicija.
Skaičiuojama, kad nuo sausio 19 dienos į medikus pagalbos kreipėsi
157 protestuotojai, kurių 72 buvo paguldyti į ligonines, žuvo
penkis asmenys.