Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos
seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma BNS ketvirtadienį
teigė, jog daugiausia abejonių kelia tai, kad R.Pakso pareiškimas
ir jame skambėjęs atsiprašymas transliuotas prieš pat balsavimą
Seime dėl „tvarkiečių“ lyderiui kelią į rinkimus galinčios
atverti Konstitucijos pataisos.
„Manau, neatsitiktinai tas pareiškimas ir buvo paskelbtas
balsavimo išvakarėse, tikintis sau palankiai padaryti įtaką Seimo
nariams. Bendriausia prasme, jei yra nuoširdus atsiprašymas, kad ir
kokia nors abstrakčia forma, tai yra geriau, nei iki tol buvęs
visiškas neigimas tos apkaltos procedūros ir priesaikos sulaužymo
fakto. Žinoma, didelis klausimas, ar iš tiesų tai yra nuoširdžiai
atlikta, nes būtent tai atlikta tik prieš pat balsavimą. Žinoma,
būtų buvę geriau, jei tai būtų konkrečiau reglamentuota - ir
forma, ir turinys“, - sakė J.Razma.
Anot jo, ketvirtadienio rytą konservatoriai frakcijoje svarstys
šį pareiškimą ir spręs, kaip balsuoti dėl Konstitucijos 74
straipsnio pataisos.
„Ar tai turės kokią nors įtaką atskiriems Seimo nariams? Dėl
mūsų frakcijos kol kas negalėčiau atsakyti, ar bus tokių narių,
kurie sakys, kad būtent tas pasisakymas jiems padarė kažkokį
įspūdį“, - sakė J.Razma.
„Nors patį veiksmą vertinu pozityviai, bet žiūrint į tas
visas aplinkybes, tai manęs ypač neįtikina tas pasisakymas ir mano
poziciją ne šis pasisakymas nulems“, - pridūrė parlamentaras.
Opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis
ketvirtadienį BNS sakė, kad jų frakcijai apsispręsti dėl
Konstitucijos pataisos „proginis atsiprašymas“ įtakos neturės.
„Mes ne dėl šitų argumentų nepalaikome pataisos“, - teigė
liberalų atstovas.
Kita vertus, patį atsiprašymą jis taip pat įvertino kaip
teigiamą žingsnį.
„Vertinu šį atsiprašymą. Gerai, kad ir po dešimties metų
pripažino savo klaidas. Tačiau tai proginis atsiprašymas prieš pat
balsavimą, kyla klausimas, kiek jis nuoširdus“, - BNS sakė
E.Masiulis.
Per apkaltą beveik prieš dešimtmetį iš prezidento pareigų
atstatydintas R.Paksas trečiadienį viešu pareiškimu atsiprašė
dėl „nepriimtino ar nepateisinimo“ savo žingsnio.
„Atsiprašau tautiečių, kuriems vienas ar kitas mano žingsnis
buvo nepriimtinas arba nepateisinamas“, - teigiama europarlamentaro
pareiškime, kuris trečiadienį transliuotas per nacionalinius
televizijų kanalus.
Atsiprašymo iš asmenų, atstatydintų per apkaltą, prašė
opozicijoje esantys konservatoriai. Jų atstovas J.Razma buvo
parengęs tai numatančią įstatymo pataisą, bet jai nepritarė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
„Priėmus šį įstatymą, Lietuvoje visa apimtimi ims veikti
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija,
ir kiekvienas pilietis atgaus teisę į laisvus rinkimus“, -
trečiadienį pareiškė R.Paksas.
Ketvirtadienį Seimas ketina paskutinį kartą balsuoti, kad
pagrindinis šalies įstatymas būtų papildytas nuostata, jog „už
šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą
apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo
nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į
pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje
numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme
nustatyti apribojimai“.
Konstitucijos pataisai priimti reikia, kad dėl jos Seimas
balsuotų du kartus su trijų mėnesių pertrauka. Per kiekvieną
priėmimą už pataisą privalo balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo
nariai.
Taip pat ketvirtadienį planuojama balsuoti dėl Konstitucijos 74
straipsnio įgyvendinimo konstitucinio įstatymo. Šis įstatymas po
apkaltos draustų kandidatuoti aštuonerius metus.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 11 dieną.
R.Paksas yra skelbęs, jog kandidatuos juose, jei iki to laiko bus sudarytos teisinės galimybės.
Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus
Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų
asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis
draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento
pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo padarytam
nusižengimui.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per
apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo
pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo,
Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas
jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje
nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su
Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo
surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus
Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam
rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.