Už jį balsavo 103 Seimo nariai, prieš - 2, o susilaikė 3
parlamentarai. Toliau įstatymą Seimas svarstys pavasarį.
Jame numatomi praktiniai euro įvedimo klausimai: pinigų
keitimo, kainų skelbimo, visuomenės informavimo ir kiti.
Finansų ministras Rimantas Šadžius, pristatydamas įstatymą,
tikino, kad lito pakeitimas euru įvyks skandžiai. Jis sakė, kad
euras gyventojams atneš naudos - sumažės palūkanos už paskolas,
nebebus valiutos keitimo mokesčio.
„Man gaila lito (...), bet litas jau įvykdė savo užduotį -
suvaldyti infliaciją. To mes pasiekėme, pritvirtindami lito kursą
iš pradžių prie JAV dolerio, o po to ir prie euro. Litas, kaip
euro pakaitalas, šiai dienai savo vaidmenį jau suvaidino. Kada mes
šalia turime euro zonos šalis Latviją ir Estiją, kurios konkuruoja
su mumis dėl investicijų, vienintelis būdas toliau sėkmingai
judėti Lietuvos ekonomikai į priekį - persėsti iš atitarnavusios
mašinos į naują šiuolaikišką, galingą, modernišką
automobilį, kuris yra euro zona“, - teigė R.Šadžius.
Ministras tikino, kad litą keičiant euru, pinigai Lietuvos banke
bus keičiami neribojant sumos ir neribotą laiką.
„Sumą nustatyti būtų net kenksminga“, - pareiškė ministras.
Pasak jo, apie 500 Lietuvos pašto skyrių litus keis į eurus
irgi nemokamai, bet tik du mėnesius. Ministras tikino, kad pusmetį
iki euro įvedimo ir pusmetį po to prekybininkai kainas turės
skelbti ir litais, ir eurais.
Parlamentaras Remigijus Ačas piktinosi, kad pateikdamas svarbius
projektus, ministras nepateikė informacijos, koks gyventojų
požiūris į eurą - kiek jų nori litą keisti į eurą.
„Pristatant tokius klausimus Seimo tribūnoje, turėjo būti ir
centrinio banko vadovas. Klausiu, kiek lėšų yra lito stabilizavimo
fonde, ministras to nežino“, - priekaištavo R.Ačas.
„Valstietė“ Rima Baškienė siūlė dėl euro įvedimo rengti
referendumą: “Reikia atsiklausti žmonių“.
Ekonomikos komiteto narį konservatorių Jurgį Razmą domino, ar
Lietuvai ketinant įsivesti eurą, bus nustatytos Lietuvos išstojimo
iš euro zonos sąlygos.
R.Šadžiaus teigimu, „jokie dokumentai jokių išstojimo iš euro
zonos sąlygų nenumato“.
„Lygiai kaip dokumentai nenumato JAV konkrečių valstijų
išstojimo iš dolerio zonos“, - teigė finansų ministras.
Lietuvos aukso ir valiutos atsargos valstybei įstojus į
eurozoną, ir toliau priklausys Lietuvai, sakė ministras.
“Tos atsargos, jos taip pat turi nešti pelną LB, dėl to jos
bus investuojamos, tačiau jau nebe vien Lietuvos ar LB, bet su
partneriais”, - pridūrė ministras.
Europos Komisija šių metų birželį turėtų pranešti, ar
Lietuvai bus leista nuo 2015 metų tapti euro zonos nare. Tam, kad
galėtų įstoti į euro zoną, valstybė narė turi atitikti
vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito,
infliacijos ir skolos. Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko
įsivesti euro 2007 metais.