A.Butkevičius prie D.Grybauskaitės labiausiai buvo priartėjęs praėjusių metų sausį. Tuomet 17,7 proc. apklaustųjų teigė, kad geriausiai jų interesams atstovauja premjeras, o 18,8 proc. – kad prezidentė.
Dabar viskas apsivertė: 16,1 proc. žmonių – už A.Butkevičių, 15,4 proc. – už D.Grybauskaitę. Tai bene mažiausias gerbėjų būrys, kurį pavyko surinkti šalies vadovei per visą kadenciją. Dar prieš mėnesį jos reitingas siekė 21,4 procento.
Minėti du politikai lenktyniauja ir kitoje lentelėje. Prezidentę palankiai vertina 63,7 proc. gyventojų, nepalankiai – 21,8 proc., o premjerą atitinkamai 61,4 ir 16,6 proc. Tad teigiamų ir neigiamų nuomonių skirtumas – A.Butkevičiaus naudai.
Politologas Vincentas Vobolevičius svarstė, kad apklausos dalyviai palankiai įvertino socialdemokratų lyderio sprendimą nesiekti prezidento posto, o likti premjeru. Toks A.Butkevičiaus žingsnis, kurį jis aiškino noru toliau tęsti pradėtus darbus, parodė jo pastovumą, patikimumą.
O D.Grybauskaitės populiarumo smukimą, anot politikos eksperto, be kitų priežasčių, pavyzdžiui, skandalo dėl slaptos saugumo informacijos nutekinimo, galėjo lemti ir prasidėjęs kandidatų į prezidentus kėlimas.
„Dabartinės šalies vadovės reitingai stovi ant dviejų kojų. Viena koja remiasi į dešiniųjų rinkėjus, kita – į tvirtos rankos mėgėjus.
Jeigu dėl pirmosios kojos viskas aišku – prezidentė per šiuos rinkimus ant jos stovės tvirtai, tai dėl antrosios D.Grybauskaitė negalėjo būti rami, bent jau tol, kol egzistavo galimybė, kad aukščiausio posto gali siekti Rolandas Paksas“, – kalbėjo V.Vobolevičius.
Politologo nuomone, nemaža tikimybė, kad už D.Grybauskaitę anksčiau balsavę tvirtos rankos šalininkai šįkart galėjo pasirinkti „tvarkiečių“ lyderį, kurio reitingas šiek tiek pakilo.
Šį kartą „Vilmorus“ apklausos dalyviams pateikė naują klausimą: už kurią partiją balsuotumėte rinkimuose į Europos Parlamentą, jeigu rinkimai vyktų kitą sekmadienį?
Atsakymai didelių staigmenų nepateikė. Didžiąją dalį balsų susirinktų socialdemokratai, neblogo derliaus galėtų tikėtis ir konservatoriai su „tvarkiečiais“. O štai „darbiečių“ akcijos toliau krinta.
Antai gruodį už Darbo partiją rinkimuose į Seimą būtų balsavę 8,1 proc. piliečių, o šįkart, jeigu būtų renkami europarlamentarai, – jau tik 5,6 procento.
Pastebėtina, kad net 20,2 proc. apklaustųjų dar nežino, už kurią partiją balsuotų, o 4,7 proc. neatsakė į šį klausimą. Tad šių žmonių balsai galėtų gerokai pakoreguoti rinkimų rezultatus.
Skelbiant apklausos duomenis, nuoroda į "Lietuvos rytą" būtina.
