Optimistai valdininkai. Rangovų, kurie suremontuotų skulptūras su
sovietiniais simboliais, jie pradėjo ieškoti dar 2013 metų vasarą.
Jeigu jau tokių neatsirado, negi galvoja, kad kas užkibs už pasiūlymo?
Kas kita, jei konkursas būtų tarptautinis. Pasiūlymų iš Baltarusijos ir
Rusijos įmonių Vilnius neatsigintų.
Bet savivaldybė vis skelbia vietinius konkursus. Ir trečią kartą
nesėkmingai.
Pernai per konkursų maratoną buvo atsiradusi viena įmonė, kuri skelbėsi
apsiimsianti remontuoti skulptūras. Tačiau iš tų ketinimų išėjo
šnipštas.
Mat vienintelė įmonė, atrodo, šaiposi, nesugebėjusi tinkamai pateikti
dokumentų. O kitą konkursą sostinės valdžia pratęsė net penkis kartus,
kol galiausiai vėlgi vienintelės įmonės pasiūlymą atmetė.
Kažkas tokiu būdu bando pasijuokti iš Vilniaus sopulio? Galbūt. Bet ar
ne juokas pro ašaras, kad Žaliojo tilto skulptūros su sovietiniais
simboliais pakrikštytos saugomu objektu?
Kūjis su pjautuvu vėliavos smaigalyje – kultūros paveldas? Jeigu jau
taip, Grūto parkas kultūros paveldu tiesiog verste užverstas.
Taip, buvo pasiūlymų kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus
nuo Žaliojo tilto nukelti ir nugabenti į Grūto parką. Kaip ir daugybė
bandymų skulptūras aplieti dažais, aprašinėti.
Sunku bus rasti kas suremontuotų Žaliojo tilto skulptūras. Nes tą darbą
Lietuvoje dirbantys žmonės mąsto paprastai: „Ką klientai pagalvos
sužinoję, kad sovietinius stabus dailinu? Visus užsakovus išbaidysiu.“
Tad konkurse skulptūrų remontui reikėtų leisti dalyvauti rūdims. O ką?
Juk šalia, Neries krantinėje, stūkso kitas rūdžių ėdamas kūrinys -
Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arka“, ne vieno vilniečio taip pat
nemėgstama ir „Vamzdžiu“ praminta.
Galima net dar vienerias varžytuves paskelbti: ką rūdys greičiau įveiks
– daugiau nei pusę amžiaus stūksančias skulptūras ar gerokai jaunesnį
„Vamzdį“?