Optimistai valdininkai. Rangovų, kurie suremontuotų skulptūras su sovietiniais simboliais, jie pradėjo ieškoti dar 2013 metų vasarą. Jeigu jau tokių neatsirado, negi galvoja, kad kas užkibs už pasiūlymo?
Kas kita, jei konkursas būtų tarptautinis. Pasiūlymų iš Baltarusijos ir Rusijos įmonių Vilnius neatsigintų.
Bet savivaldybė vis skelbia vietinius konkursus. Ir trečią kartą nesėkmingai.
Pernai per konkursų maratoną buvo atsiradusi viena įmonė, kuri skelbėsi apsiimsianti remontuoti skulptūras. Tačiau iš tų ketinimų išėjo šnipštas.
Mat vienintelė įmonė, atrodo, šaiposi, nesugebėjusi tinkamai pateikti dokumentų. O kitą konkursą sostinės valdžia pratęsė net penkis kartus, kol galiausiai vėlgi vienintelės įmonės pasiūlymą atmetė.
Kažkas tokiu būdu bando pasijuokti iš Vilniaus sopulio? Galbūt. Bet ar ne juokas pro ašaras, kad Žaliojo tilto skulptūros su sovietiniais simboliais pakrikštytos saugomu objektu?
Kūjis su pjautuvu vėliavos smaigalyje – kultūros paveldas? Jeigu jau taip, Grūto parkas kultūros paveldu tiesiog verste užverstas.
Taip, buvo pasiūlymų kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus nuo Žaliojo tilto nukelti ir nugabenti į Grūto parką. Kaip ir daugybė bandymų skulptūras aplieti dažais, aprašinėti.
Sunku bus rasti kas suremontuotų Žaliojo tilto skulptūras. Nes tą darbą Lietuvoje dirbantys žmonės mąsto paprastai: „Ką klientai pagalvos sužinoję, kad sovietinius stabus dailinu? Visus užsakovus išbaidysiu.“
Tad konkurse skulptūrų remontui reikėtų leisti dalyvauti rūdims. O ką? Juk šalia, Neries krantinėje, stūkso kitas rūdžių ėdamas kūrinys - Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arka“, ne vieno vilniečio taip pat nemėgstama ir „Vamzdžiu“ praminta.
Galima net dar vienerias varžytuves paskelbti: ką rūdys greičiau įveiks – daugiau nei pusę amžiaus stūksančias skulptūras ar gerokai jaunesnį „Vamzdį“?
