Tokią išvadą Lietuvos kultūros atašė Karaliaučiuje Romanas
Senapėdis išgirdo apsilankęs Guseve ir susitikęs su vietos
valdžios atstovais. Anot R.Senapėdžio, Gusevo valdžia su „tam
tikromis struktūromis atliko tyrimą ir priėjo išvadą, jog
kriminalo nėra, tai tik drėgmės ir šalčio pasekmė“.
Nuo postamento, ant kurio stovi K.Donelaičio biustas, nukritus
daliai plytelių, vietos žiniasklaidoje buvo pasirodę svarstymų,
kad dėl to gali būti kalti vandalai.
„Paminklas visą naktį yra apšviestas, paminklo prieigose yra
sumontuotos dvi stebėjimo kameros, o pats paminklas stovi po
daugiaaukščių daugiabučių namų langais. Atitinkamoms
struktūroms atlikus tyrimą (peržiūrėjus vaizdo stebėjimo
medžiagą, apklausus gyventojus ir t.t.), nenustatyta, kad kas nors
būtų niokojęs paminklą“, - BNS sakė Lietuvos kultūros atašė
Karaliaučiuje.
Šis paminklas buvo pastatytas prieš 10 metų.
„Nekokybiškos medžiagos ir galbūt statybininkų prastas
darbas lėmė, kad taip atsitiko. Apžiūrėjus postamentą, palietus
plyteles jaučiasi, jog ir kitos plytelės vos laikosi, todėl visas
postamentas apvyniotas plastikiniu tinklu, kad jos nenukristų ir
nesudužtų“, - BNS sakė Lietuvos kultūros atašė Karaliaučiuje.
Pasak jo, kadangi krisdamos dvi plytelės sudužo, o surasti
lygiai tokias pačias bus sunku, savivaldybė planuoja pakeisti visas
plyteles. Šiuos darbus planuoja atlikti, kai tik atšils.
BNS primena, kad praėjusią savaitę dėl apgadinto paminklo
Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovybės Karaliaučiuje
vadovui Pavelui Mamontovui ir Karaliaučiaus srities užsienio
reikalų ministrei Alai Ivanovai išsiųsti Lietuvos generalinio
konsulo Karaliaučiuje Vaclavo Stankevičiaus raštai, kuriuose
atkreipiamas dėmesys į paminklo padėtį ir buvo prašoma padėti
išsiaiškinti paminklo postamento sugadinimo aplinkybes bei imtis
priemonių, kad atsiradę defektai būtų pašalinti.
2014-ieji Lietuvos Seimo sprendimu yra paskelbti K.Donelaičio
metais. Šiemet sukanka 300 metų nuo jo gimimo.
Poetas, evangelikų liuteronų kunigas K.Donelaitis 1714 metų
sausio 1 dieną gimė Lazdynėliuose dabartinėje Rusijos
Karaliaučiaus srityje. Nuo 1743 metų jis buvo Tolminkiemio klebonas.
Svarbiausias K.Donelaičio kūrinys poema „Metai“ parašytas
maždaug 1760-1775 metais. Poemoje vaizduojamas Rytų Prūsijos
lietuvių valstiečių gyvenimas. „Metuose“ nevengiant humoro ir
satyros kuriami kaimo buities, papročių vaizdai, keliama prigimtinė
žmonių lygybės idėja, o tautiškumas gretinamas su dorybėmis.
„Metai“ išversti į vokiečių, anglų, švedų, čekų, vengrų,
latvių, rusų, baltarusių, lenkų, gruzinų, ukrainiečių ir
armėnų kalbas.