Teismas pareiškė pritariantis nevyriausybinių organizacijų
teiginiams, kad pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta skubotai,
tačiau pabrėžė, jog „neturi įgaliojimo įpareigoti prokurorą
pradėti ikiteisminį tyrimą“.
Teismo vertinimu, prieš darant kategoriškas išvadas, kad nebuvo
nusikaltimo, prokuroras turėjo pabandyti apklausti Saudo Arabijos
pilietį Mustafą al- Hawsawį, šiuo metu esantį Gvantanamo bazėje,
ir užklausti atsakingas Jungtinių Valstijų institucijas.
Vilniuje įsikūrusio Žmogaus teisių instituto stebėjimo
atstovė Mėta Adutavičiūtė teismo sprendimą pavadino „dideliu
žingsniu į priekį apsaugant žmogaus teises Lietuvoje“.
Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė BNS teigė,
kad prokuroras dėl tolesnių žingsnių spręs gavęs nutartį ir
susipažinęs su teismo motyvais.
Vilniaus apygardos teismas antradienį priimtame savo sprendime,
kuris paskelbtas Žmogaus teisių stebėjimo instituto interneto
svetainėje, teigė, kad prokuroras be pagrindo iš anksto konstatavo,
kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
„Tokia išvada yra galima tik surinkus, ar bent jau pabandžius
surinkti bei įvertinus minėtus papildomus duomenis“, - rašoma
teismo nutartyje.
Prokuroras Antanas Stepučinskas pareiškė, kad nevyriausybinės
organizacijos nepateikė faktinių aplinkybių apie galimus
nusikaltimus, o teiginius apie slaptą CŽV kalėjimą paneigė
ankstesnis tyrimas.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas Vladimiras Berezovskij sutiko su
šiais argumentais. Teisėjo nutartyje rašoma, kad ankstesniame
ikiteisminiame tyrime jau tirtos skunde nurodytos aplinkybės dėl
2002-2005 metų lėktuvų skrydžių.
Tačiau šio teisėjo nutartį panaikinusi Vilniaus apygardos
teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė pareiškė, kad
šio tyrimo nutraukimas „negali būti laikomas besąlygišku pagrindu
atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl visai kito galimai
padarytų nusikalstamų veikų subjekto, t.y. Mustafa Ahmed al-
Hawsawi“.
Žmogaus teisių gynimo organizacija „Redress“ praeitą rudenį
pareiškė, jog „labai tikėtina“, kad 2003 metais Pakistane
sulaikytas Saudo Arabijos pilietis M.al- Hawsawis, kuriam dabar gresia
mirties bausmė, buvo kalinamas Lietuvoje.
Nevyriausybinių organizacijų teigimu, vyras į Gvantanamo bazę
pateko 2003-ųjų rugsėjį su dar mažiausiai trimis įtariamaisiais,
o 2004 metų kovą buvo išgabentas į Maroką. Lietuva kaip tolesnė
maršruto vieta išskirta įvertinus skrydžių duomenis, spėjamą
kitų įtariamųjų judėjimą.
Prokuroras savo ruožtu pareiškė, kad organizacijos nepateikė
objektyvių duomenų apie galimą M.al- Hawsawio gabenimą.
Pasak jo, nurodyta informacija apie skrydžių datas, numerius ir
maršrutus „vertintina kaip patvirtinanti tik tai, kad konkrečiu
laiku, konkretus lėktuvas skrido konkrečiu maršrutu, o ne
objektyvūs duomenys, kad lėktuvu M.al- Hawsawi (...) buvo
neteisėtai įgabentas ir išlaipintas Vilniaus ar Palangos oro
uoste“.
M.al- Hawsawi yra antrasis terorizmu įtariamas asmuo, apie kurio
galimą kalinimą paskelbė nevyriausybinės organizacijos. Anksčiau
skundą dėl tariamo kalinimo Lietuvoje yra pateikęs palestinietis
Abu Zubaydah (Abu Zubaida). Jo byla yra Europos Žmogaus Teisių
Teisme.
Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo
identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą
galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat
nustatyti keli su JAV Centrinės žvalgybos valdyba ( CŽV) siejami
skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau
neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji
terorizmu.
Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra,
tačiau jį nutraukė, pareiškusi, jog negavusi duomenų, kad
Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos
CŽV kaliniams laikyti.
Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad
Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas.