„Jeigu tauta išreiškė norą ir surinko privalomą skaičių
parašų dėl referendumo, referendumas turi įvykti. Čia jokių man
klausimų nekyla“, - Žinių radijui sakė L.Graužinienė.
Politikė taip pat sukritikavo Vyriausiąją rinkimų komisiją,
sakydama, kad ji turėjo referendumo iniciatoriams leisti tikslinti
daugiau parašų, ir teisininkus, kurie, pasak jos, „atstovauja
dešiniąją kryptį“. Konkrečių pavardžių Seimo pirmininkė
neįvardijo.
L.Graužinienė pripažino, kad referendume nusprendus uždrausti
žemės pardavimą užsieniečiams ir atitinkamai pataisius
įstatymus, ES galėtų reikšti pretenzijas, bet pabrėžė, kad
dėl pačio referendumo jokios sankcijos nebūtų taikomos.
Abejonių dėl referendumo teisėtumo iškilo, kai Konstitucinis
Teismas penktadienį paskelbė, jog nepakeitus konstitucinio akto dėl
Lietuvos narystės ES „negali būti daromos tokios Konstitucijos
pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės
ES įsipareigojimai“.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigia, kad po šio
išaiškinimo „referendumui pateikiama Konstitucijos pataisa dėl
žemės nepardavimo ES piliečiams referendume gali būti svarstoma
tik kartu su kita Konstitucijos pataisa, kurioje būtų pasakyta, kad
mes išstojame iš ES“.
Stodama į ES Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo
užsieniečiams, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Šis terminas
baigiasi gegužės mėnesį. Iniciatyvinė grupė siūlo rengti
referendumą, kuriuo būtų siūloma tokį draudimą įrašyti į
Konstituciją.
Referendumo iniciatoriai trečiadienį grąžins paskutinius
patikslintus parašus. Juos gavusi Vyriausioji rinkimų komisija
turėtų nuspręsti, ar tinkamai surinkti būtini 300 tūkst.
parašų.
Pagal įstatymą, Seimas, gavęs tinkamai įformintą grupės
baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais ir Vyriausiosios
rinkimų komisijos išvadą, kad pateikti dokumentai atitinka
įstatymą, sesijos metu artimiausiame Seimo posėdyje svarsto
referendumo paskelbimo datos klausimą.