„Čia ir yra esminis klausimas - ar mes duodami nemokamą visiškai paslaugą - aukštąjį mokslą, bakalaurinį išsilavinimą - dar labiau nesumažinsime tų studentų motyvacijos ir ar tai nesumenkins mokymosi kokybės, ir ar jie tikrai neturės jokios atsakomybės prieš Lietuvą išvažiuodami į Angliją“, - svarstė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Anot jo, svarstant 2015 metų biudžetą dar nebus galvojama, kaip valstybės lėšomis finansuoti visų bakalauro studentų mokslą, bet tai galėtų būti tvirtinama su 2016 metų biudžetu.
„2015 metais mes, ko gero, grįšime prie šito (...). Projektuojama, kad tai siektų ne dešimtimis milijonų litų - klausimas eina tarp 180 ir 260 milijonų. Tai yra tikrai dideli pinigai švietimo sistemai“, - teigė ministras.
Dabar dalis studentų į aukštąsias mokyklas priimami į valstybės finansuojamas vietas, dalis moka visą studijų kainą, kuri siekia nuo 2 tūkst. iki keliasdešimt tūkstančių litų.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovams Vyriausybėje pristačius analizę, kaip galėtų keistis studijų finansavimas, kol kas daugiau aiškumo tik dėl paskolų už studijas - bus siekiama sumažinti palūkanas.
„Vieningai šiandien pripažinome, kad yra per didelės 5 proc. (palūkanos - BNS), rinkoje tokių palūkanų jau niekur nerasit ir vienareikšmiškai pasakėm, kad tikrai mes su tokiais dalykais nesitaikstysime. Jeigu komerciniai bankai tikrai nemažins, tai mes pradėsime paskolas suteikti iš kitų programų“, - žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Teigiama, kad 2014 metų priėmime į aukštąsias mokyklas didelių permainų nebus, tik planuojamas didesnis priėmimas į tikslinio finansavimo vietas.
„Šiais metais ruošiamės teikti daugiau valstybės užsakymo inžinerinėms, technologinėms, žemės ūkio technologijų ir panašioms sritims, kurių specialistų Lietuvai, kaip valstybei, trūksta“, - sakė D.Pavalkis.
Tikslinį finansavimą šiemet numatoma skirti apie 580 studijų vietų.
