Užsukęs į ekstremalios zonos židinį Varčios miške drauge su kitais jis įsitikino, kad būtina kuo greičiau čia pastatyti perspėjančius ženklus apie ribas ir informaciją lankytojams, kurių ir žiemą gausu.
Po Lenkiją pernai liepos mėnesį keliavęs alytiškis aplinkosaugininkas pastebėjo, kad visur miškuose aikštelėse pastatyti ženklai, perspėjantys apie Afrikinio kiaulių maro pavojų.
O Lietuvoje jų kol kas nėra net ir gerokai anksčiau paskelbtoje 10 kilometrų pločio buferinėje maro zonoje pasienyje su Baltarusija.
Miške apsilankiusių susitikimo dalyvių batai, o išvykus į palaukę - ir automobilių ratai buvo dezinfekuoti skysčiu „Ekocit S“.
Bet kasdien šio miško keliais važiuojančioms kelioms dešimtims dešimčių miškavežių, lengvųjų automobilių, jokios panašios procedūros netaikomos.
Per šias transporto priemones ir medieną, kurioje užkratas labai ilgai išsilaiko, jis gali pasiekti ir tolimiausius šalies kampelius ar net kirsti valstybės sieną.
„Sustabdyti ir sutvarkyti miško kirtimus šiose zonose labai svarbu. Jei tai nebus išspręsta, maro virusas bus išplatintas ir iššaudžius visus šernus“, - įsitikinęs „Varčios“ medžiotojų būrelio narys, Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas.
Siūloma šaudyti ir vilkus
Stalų girininkijoje, Lazdijų rajone, vasarą pastebėtas vaizdo kameromis užfiksuotas staigus vilkų pagausėjimas - nuo 2 iki 12.
Spėjama, jog jie maisto ieškoti atkeliavo iš Baltarusijos, kai maras išguldė šernus, ir galėjo pernešti virusą.
Medžiotojai tvirtino, kad ten, kur bus iššaudyti visi šernai, reikia leisti be ribojimų medžioti vilkus.
„Kai baigsis pagrindinis vilkų maistas šernai, jie iššluos stirnas, elnius ir visus kitus žvėris“, - teigė medžioklės ekspertas Algimantas Kamičaitis.
Į ekstremalią zoną patenkančių „Varčios, „Daugio“ „Kalesnykų“ medžiotojų klubai nusiteikę vykdyti nurodymą kuo greičiau šaudyti visus šernus, bet norėtų kuo greičiau sulaukti ir žadėtų kompensacijų po 250 litų už kiekvieną laimikį.
Medžios ir prie šėryklų
„Tačiau siūlomas tylusis varymas nelabai padės, nes ji tinka elniams, o šernų negąsdina.
Ne varomoji medžioklė, bet palaukyminė bokšteliuose ir anksčiau buvo sėkmingiausia.
Niekada to nedarėme, tačiau priversti šaudyti net prie stacionarių šėryklų besirenkančius. Čia lengviausia patykoti nėščias pateles. Į jas šauti nekyla ranka, bet žinome, kad greičiausiai platina maro užkratą“, - sakė „Varčios“ medžiotojų klubo vadovas, Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Aurimas Truncė.
Šio būrelio medžiotojai nuo pernai gegužės mėnesio iki šiol sumedžiojo 60 šernų, o sausio mėnesį 39.
Alytaus rajone šį mėnesį nušauti 83 šernai ir visų mėginiai pristatyti maisto ir veterinarijos tarnybai ištirti ne tik trichineliozės, bet ir Afrikinio ir klasikinkio kiaulių maro užkratams.
„Naudojantis situacija nesąžininga šiemet buvo pakelti trichineliozės mėginio tyrimo kainą nuo 19 iki 30 litų.
Manau, ekstremalioje zonoje turėtų būti atliekami net ir nemokamai“, - sakė „Daugio“ būrelio medžiotojas Vytautas Kucevičius.
Seimo narys persigalvojo
Seimo narys, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos prezidentas Bronius Bradauskas iš pradžių siūlė visai nešaudyti šernų maro židinyje, negąsdinti jų, o sočiai šerti, kad nenorėtų niekur kitur eiti.
Bet persigalvojo susitikimo metu sužinojęs, kad būna ne tik ūminė Afrikinio maro forma, nuo kurios krinta 80-100 procentų užsikrėtusių šernų, o ir poūmė ir lėtinė, kuria sergantys išgyvena ir užkrečia kitus.
„Privalome iš karto vykdyti kovos prieš Afrikinio kiaulių marą planą, kurį patvirtino Vyriausybė.
Kito kelio nėra. Aplinkos ministerijoje įkurta grupė, kuri koordinuos ir kontroliuos visų institucijų veiksmus, kad greičiau ir efektyviau būtų sustabdytas pavojingos ligos plitimas ir nuo jos būtų pasaugotos kiaulių fermos.
Asmeniškai išsiuntinėsiu visų medžiotojų žmonoms laiškus ir prašysiu nepykti ant savo vyrų, kurie kiekvieną penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį eis į medžioklę, nes dabar tai yra valstybinės svarbos darbas“, - tvirtino ministras V.Mazuronis.
