Buvo išsamiai ir ilgai pasakojama apie „garbingą jubiliejų šiandien švenčiantį" kompozitorių Algimantą Raudonikį.
Sužinojau, ką ir kada jis yra sukūręs, su kokias poetais bei atlikėjais bendradarbiavo, kokią muziką mėgsta, kur ir kada vyks jubiliejui skirti renginiai.
Ilgame ir išsamiame pasakojime neišgirdau tik smulkmenos - o kiek gi jam metų?
Iš pažiūros - lyg 70. Nuveikė tiek, kad jau galėtų būti 90-ies. Jaunus kompozitorius į šuns dienas deda taip, kad sakytum, jog išgyvena amžiaus vidurio krizę (kuri, sakoma, užklumpa 40-ies).
Svečias užsiminė, kad 50-metį šventė dar tais laikais, kai viskuo rūpinosi Kompozitorių sąjunga. Vadinasi, sovietmečiu. Pridedu 23 nepriklausomybės metus - gaunu 73.
„Koks gi čia jubiliejus?" - klausiamai įsistebeiliju į laidos vedėją Eglę Daugėlaitę. Ta valiūkiškai šypsosi. Suprask - visi atsakymai neteisingi, tavo protas dar miega.
Griebiuosi visagalio „Google". Pasirodo, A.Raudonikiui šiandien sukanka 80. Sveikinu, maestro! Ir nemanau, kad jūs lyg kokia kompleksuota dama nusprendėte slėpti savo amžių. Esu tikras, kad tai laidos rengėjų nevykęs sumanymas.
Jie dažnai atžagariomis rankomis pudruoja savo pašnekovų biografijas. Štai neseniai laidoje viešėjo praeityje žinomas sovietinis veikėjas Lionginas Šepetys, kuris buvo pristatytas maždaug taip: „Aktyvus žmogus ir anais, ir šiais laikais." Apie tai, kokius postus užėmė, - nė žodžio.
Suprantu - laidos vedėjams gal ir nejauku buvo vardyti tas sovietines struktūras, kuriose dirbo jų pašnekovas. Tačiau 80-metis juk - visai kas kita. Tai - garbingas jubiliejus.
