Buvo išsamiai ir ilgai pasakojama apie „garbingą jubiliejų šiandien
švenčiantį" kompozitorių Algimantą Raudonikį.
Sužinojau, ką ir kada jis yra sukūręs, su kokias poetais bei atlikėjais
bendradarbiavo, kokią muziką mėgsta, kur ir kada vyks jubiliejui skirti
renginiai.
Ilgame ir išsamiame pasakojime neišgirdau tik smulkmenos - o kiek gi jam
metų?
Iš pažiūros - lyg 70. Nuveikė tiek, kad jau galėtų būti 90-ies.
Jaunus kompozitorius į šuns dienas deda taip, kad sakytum, jog išgyvena
amžiaus vidurio krizę (kuri, sakoma, užklumpa 40-ies).
Svečias užsiminė, kad 50-metį šventė dar tais laikais, kai viskuo
rūpinosi Kompozitorių sąjunga. Vadinasi, sovietmečiu. Pridedu 23
nepriklausomybės metus - gaunu 73.
„Koks gi čia jubiliejus?" - klausiamai įsistebeiliju į laidos vedėją
Eglę Daugėlaitę. Ta valiūkiškai šypsosi. Suprask - visi atsakymai
neteisingi, tavo protas dar miega.
Griebiuosi visagalio „Google". Pasirodo, A.Raudonikiui šiandien sukanka
80. Sveikinu, maestro! Ir nemanau, kad jūs lyg kokia kompleksuota
dama nusprendėte slėpti savo amžių. Esu tikras, kad tai laidos
rengėjų nevykęs sumanymas.
Jie dažnai atžagariomis rankomis pudruoja savo pašnekovų biografijas.
Štai neseniai laidoje viešėjo praeityje žinomas sovietinis veikėjas
Lionginas Šepetys, kuris buvo pristatytas maždaug taip: „Aktyvus žmogus
ir anais, ir šiais laikais." Apie tai, kokius postus užėmė, - nė
žodžio.
Suprantu - laidos vedėjams gal ir nejauku buvo vardyti tas sovietines
struktūras, kuriose dirbo jų pašnekovas. Tačiau 80-metis juk - visai
kas kita. Tai - garbingas jubiliejus.