Šis mokestis svaigalams ir taip didėja nuo balandžio. Jei, kaip planuoja premjeras A.Butkevičius, dar kovą Seimas pritars politinės tarybos sprendimui, antrasis šuolis lauktų rudenį. Kad akcizas per metus būtų didinamas net du sykius, kai to nereikalauja jokios ES direktyvos, dar neregėtas dalykas.
Alkoholio pramonės atstovai jau raunasi plaukus: anot jų, ir taip klestinti šešėlinė rinka po tokių pokyčių dar labiau išvešės. Daugelis ekspertų irgi įspėja, kad tokie valdžios veiksmai naudingesni kontrabandininkams ir surogatų gamintojams, o ne pačiai valstybei.
Tačiau panikuoti dar ankstoka, nes daug kas neaišku.
Antai iš karto po valdančiųjų koalicijos posėdžio premjeras aiškino, kad pensijas kompensuoti bus įmanoma tik padidinus akcizą 20 proc. visiems svaigalams, o vėliau jau užsiminė, jog reikės nemažai skaičiuoti, todėl įmanoma, kad vieniems gėrimams mokestis augs gal 10, o kitiems – 5 procentais.
Kas nukentės labiausiai? Galbūt verta daugiau apmokestinti alų, nes jo kontrabanda niekas neužsiima? Tik bėda, kad šio gėrimo Lietuvoje pastaraisiais metais ir taip suvartojama vis mažiau, o pats aludarystės sektorius šalies ekonomikai labai svarbus.
3,5–4 litais pabranginus degtinės puslitrį, dėl sumažėjusios paklausos raudos degtindariai. Užtat šešėlinio verslo atstovai trins rankomis iš džiaugsmo. Kas lieka? Spirituotas vynas. Bet jei jo kaina labai pakils, šio gėrimo mėgėjai irgi rinksis bet ką, kas kainuos pigiau.
Todėl sunku nuspėti, kaip iš šios nepamatuotų pažadų kebeknės išsipainios valdžia. Vis dėlto sumos, kurių reikės pensijoms kompensuoti, jau paskelbtos.
Šiemet senjorams ketinama išdalyti 88 mln., kitąmet – 167 mln., 2016-aisiais – 177 mln. litų. Didžiąją dalį šių sumų valdžia tikisi surinkti padidinusi akcizą.
Negalima nesutikti, kad alkoholio suvartojimo Lietuvoje statistika kelia šiurpą. Tačiau ar dusyk per metus branginti svaigalus – tinkamiausia išeitis?
Galima pasimokyti iš istorijos. Nebūtinai iš šauniojo kareivio Šveiko, aiškinusio, kad alų branginanti valdžia pasmerkta žlugti. Ne mažiau iškalbingi visai neseni sprendimai.
2008 ir 2009 metais stipriųjų gėrimų akcizas buvo padidintas iš viso 38 procentais. Bet valstybės pajamos dėl to ne tik nepadidėjo, bet ir sumenko: 2007 m. 669 mln. litų siekęs derlius po trejų jau buvo tik 505 mln. litų. Susitraukė ir bendros akcizo už visus svaigalus pajamos. Priežastis paprasta – žmonės tiesiog mažiau pirko legaliai parduodamo alkoholio.
Jei mokesčiai būtų geriausia ir vienintelė išeitis norint pažaboti girtavimą ir papildyti biudžetą, jau seniai puslitris degtinės Lietuvoje kainuotų 50 ar daugiau litų, kaip yra Skandinavijoje ar kai kuriose kitose šalyse.
Bet toks tiesmukas požiūris mūsų šaliai visiškai netinka.
Didžiausia bėda – kiauros sienos. Tai pripažįsta ir politikai. Tačiau jau ne pirmus metus iš aukščiausių valdžios sluoksnių girdime pažadus vis griežčiau kovoti su kontrabandininkais. Tik jokios juntamos pažangos nebūta nei valdant konservatoriams, nei dabar.
Gal jau atėjo laikas imtis ryžtingesnių veiksmų? Juk nelegaliai į Lietuvą gabenami ne tik svaigalai, bet ir rūkalai, degalai.
Politinei tarybai tikrai būtų neprošal pasvarstyti, kaip kovoti su šiuo reiškiniu. Galbūt verta sienos apsaugos kontrolę patikėti privačioms tarnyboms, jei nesusitvarko valstybinės?
O gal paprašyti Europos Komisijos paramos, kad palei Baltarusiją ar Kaliningrado sritį būtų pastatyta tikra siena – panaši į tvorą, kurią planuojama suręsti, kad nelandžiotų afrikiniu kiaulių maru užsikrėtę šernai.
Šitokios idėjos gal ir atrodo utopinės. Bet ne mažiau utopinė mintis, kad padidinus akcizo mokestį tiek ir tiek procentų atitinkamai išaugs biudžeto pajamos.
Tiesiog Lietuvoje taip dar nėra buvę.
Net padidėjus mokesčiams tiek, kiek užsimojo valdžia, alkoholio gamintojai vargu ar bankrutuos. Tačiau akivaizdu, kad šiame sektoriuje sumažės darbo vietų. Užsakymų su svaigalų gamintojais bendradarbiaujančios įmonės irgi gaus mažiau. Atitinkamai sumenks ir valstybės pajamos iš kitokių, nebūtinai akcizo, mokesčių.
Tuomet bus labai paprasta dar sykį apkaltinti Valstybinę mokesčių inspekciją, kad ji nevykdo jai nustatytų užduočių. Taip jau nutiko pernai – akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio gauta mažiau, nei planavo Finansų ministerija. Todėl visos strėlės skriejo į mokesčių prievaizdų pusę, nors tikrai ne jie pakeitė, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio sugrąžinimo tvarką.
Dauguma Seimo narių, priklausančių įvairioms partijoms, stojo piestu prieš užmojus antrąsyk per metus didinti alkoholio akcizą. Todėl vargu ar parlamentarai jiems pritars.
Greičiausiai tai nutuokia ir premjeras, ir koalicijos partneriai.
Todėl pastarieji pareiškimai panašūs į mėginimą nuraminti tiek nuskriaustus pensininkus, tiek save pačius. Bet jei nebus tesimi pažadai dėl pensijų, rinkėjai to gali neatleisti.
