„Aš kalbėjau, kad vidinių rezervų yra, dėl jūsų paminėto apmokestinimo garsiai kalbėjau ir vienintelė buvau krizės metu, kada buvo keliami mokesčiai, ir salėj atvirai kalbėjau, kad yra išskirta grupė, kuri naudojasi, gauna dideles pajamas, ir tai nesąžininga kitų žmonių atžvilgiu“, - penktadienį interviu radijui „Laisvoji banga“ sakė L.Graužinienė.
Taip ji atsakė į klausimą, ar ieškant būdų pensijų grąžinimui per papildomus mokesčius nebūtų racionalu apmokestinti Katalikų bažnyčios. Lietuvoje religinės konfesijos yra atleistos nuo nekilnojamo turto mokesčio, taip pat nemoka mokesčių už pajamas, gautas tą turtą nuomojant ir t.t., turi kitų mokesčių lengvatų.
„Taip, praėjusią kadenciją vadovaujant A.Kubiliui, kada ieškojom krizės suvaldymui pinigų atimdami iš pensininkų pinigus, tą mes siūlėme, bet niekas nenorėjo girdėti. Tarp tų vidinių šaltinių aš ir įvardinau, kad yra daug įvairių šaltinių“, - apie galimus mokesčius bažnyčiai sakė L.Graužinienė.
Klausiama, ar tokie siūlymai nesikirstų su Lietuvos ir Šventojo Sosto sutartimi, Seimo pirmininkė pažymėjo, kad ši sutartis išskiria socialiniams, švietimo ir kt. tikslams naudojamą nekilnojamą turtą, o ne komercinei veiklai. „Tai mes kalbam apie tą, kuris naudojamas komercinėj veikloj“, - sakė L.Graužinienė.
Šventojo Sosto ir Lietuvos sutartis numato, kad „bažnyčios, koplyčios ir kiti sakralūs statiniai, parapijų namai, kurijos, seminarijos, vienuoliniai namai ir kita šių juridinių asmenų nuosavybė, naudojama sielovados, karitatyviniams, socialiniams, švietimo ir kultūros tikslams, neapmokestinami valstybiniais mokesčiais“, taip pat nustatyta, kad „valstybė neapmokestina savanoriškų aukų Bažnyčiai ir aukų, skirtų jos sielovados, švietimo ir karitatyvinei veiklai“.
