„Aš kalbėjau, kad vidinių rezervų yra, dėl jūsų paminėto
apmokestinimo garsiai kalbėjau ir vienintelė buvau krizės metu,
kada buvo keliami mokesčiai, ir salėj atvirai kalbėjau, kad yra
išskirta grupė, kuri naudojasi, gauna dideles pajamas, ir tai
nesąžininga kitų žmonių atžvilgiu“, - penktadienį interviu
radijui „Laisvoji banga“ sakė L.Graužinienė.
Taip ji atsakė į klausimą, ar ieškant būdų pensijų
grąžinimui per papildomus mokesčius nebūtų racionalu apmokestinti
Katalikų bažnyčios. Lietuvoje religinės konfesijos yra atleistos
nuo nekilnojamo turto mokesčio, taip pat nemoka mokesčių už
pajamas, gautas tą turtą nuomojant ir t.t., turi kitų mokesčių
lengvatų.
„Taip, praėjusią kadenciją vadovaujant A.Kubiliui, kada
ieškojom krizės suvaldymui pinigų atimdami iš pensininkų pinigus,
tą mes siūlėme, bet niekas nenorėjo girdėti. Tarp tų vidinių
šaltinių aš ir įvardinau, kad yra daug įvairių šaltinių“, -
apie galimus mokesčius bažnyčiai sakė L.Graužinienė.
Klausiama, ar tokie siūlymai nesikirstų su Lietuvos ir Šventojo
Sosto sutartimi, Seimo pirmininkė pažymėjo, kad ši sutartis
išskiria socialiniams, švietimo ir kt. tikslams naudojamą
nekilnojamą turtą, o ne komercinei veiklai. „Tai mes kalbam apie
tą, kuris naudojamas komercinėj veikloj“, - sakė L.Graužinienė.
Šventojo Sosto ir Lietuvos sutartis numato, kad „bažnyčios,
koplyčios ir kiti sakralūs statiniai, parapijų namai, kurijos,
seminarijos, vienuoliniai namai ir kita šių juridinių asmenų
nuosavybė, naudojama sielovados, karitatyviniams, socialiniams,
švietimo ir kultūros tikslams, neapmokestinami valstybiniais
mokesčiais“, taip pat nustatyta, kad „valstybė neapmokestina
savanoriškų aukų Bažnyčiai ir aukų, skirtų jos sielovados,
švietimo ir karitatyvinei veiklai“.