Sausio 23-iosios rytą 43 metų Ramūnas Bagdzevičius Ukmergėje išlipo iš tėvo automobilio ir patraukė į Mokesčių inspekciją, rašo „Lietuvos rytas“.
Vyras norėjo gauti verslo liudijimą ir leidimą prekiauti Kaziuko mugėje.
Vėliau jis ketino užsukti į autoservisą ir pasiimti suremontuotą savo automobilį.
Tačiau nei Mokesčių inspekcijoje, nei autoservise, nei savo darbovietėje – Deltuvos gatvėje esančioje nuosavoje kalvėje – jis tą dieną nepasirodė.
Tėvai meldžiasi ir laukia
„Sūnus nesėdėtų kur nors nieko mums nepranešęs. Jo niekada nereikėjo ieškoti – visada jautė pareigą pranešti, kur užtruko, kada grįš.
Nebent kažkas jį surištą kur nors laiko. Bet juk mano sūnus niekam bloga nėra padaręs, priešų neturėjo. Nejaugi Dievas susuko jam protą ar velnias ant kupros užšoko ir nujojo?“ – braukdama ašaras kalbėjo 69 metų Marijona Bagdzevičienė.
Jurginų kaime (Ukmergės r.) gyvenantys M.Bagdzevičienė ir jos bendraamžis sutuoktinis Jonas kasdien meldžiasi, geria raminamuosius vaistus ir laukia bet kokių žinių apie dingusį sūnų.
Mirties pėdsakų nemato
„Nežinodami, kur ieškoti, už ko užsikabinti, kreipėmės į kelis aiškiaregius, ekstrasensus ir būrėjus. Visi kaip susitarę tvirtino, kad Ramūnas gyvas“, – pasakojo M.Bagdzevičienė.
Su dingusių žmonių ieškančiu aiškiaregiu Vladu iš Mažeikių Ramūno artimieji telefonu bendravo gal dešimt kartų.
Šiam aiškiaregiui virgulės parodė, kad Bagdzevičių sūnus netrukus pareis – tai po trijų dienų, taip po vienos – esą jo siela nėra atsiskyrusi nuo kūno.
„Mažeikių aiškiaregys sakė, kad Ramūnas niekur iš Ukmergės neišvyko, kad jam šilta ir galbūt yra pas kažkokią vyresnę moterį, kuri gali būti susijusi su juodąja magija.
Kitas ekstrasensas aiškino, kad miške ir upėje Ramūno nėra – jis gyvas ir vaikšto tarp žmonių.
Kad sūnus gyvas, tvirtino ir kortas išmetusi būrėja Vaiva Budraitytė. Ji pasiūlė kreiptis į Leopoldą Malinauską.
Šis garsiausias šalyje būrėjas tarologas, pažvelgęs į sūnaus nuotrauką, taip pat patikino, kad jis gyvas.
Jei tai tiesa, tai kur jis, pas ką? O gal tie visi būrėjai taip tik mus ramina?
Bažnyčioje buvome mišias už Ramūną užpirkę, meldėmės, kad jis sugrįžtų“, – dūsavo M.Bagdzevičienė.
Sūnus atsekė paskui tėvus
R.Bagdzevičius pas tėvus būdavo nuo pirmadienio iki penktadienio, nes dirbo savo kalvėje, kuriai patalpas nuomojosi Ukmergėje.
Savaitgalius vyras praleisdavo Vilniuje su 42 metų žmona Irma ir 20-mete dukterimi.
Taip tarp dviejų miestų R.Bagdzevičius gyveno nuo 2007 metų.
Elektromechaniko specialybę turintis R.Bagdzevičius kalvyste susidomėjo daugiau nei prieš du dešimtmečius.
Iš pradžių dirbo pas kitus kalvius, o kai gerai išmoko šį amatą, nusprendė imtis savo veiklos.
Kai tėvai išėjo į pensiją ir iš Vilniaus persikėlė gyventi į gimtąjį M.Bagdzevičienės kaimą Ukmergės rajone, netrukus įkandin jų čia atvažiavo ir nuosavą kalvę įkūrė Ramūnas.
Tokio sprendimo priežastis – Ukmergėje gerokai pigesnė patalpų nuoma nei Vilniuje.
Įvairius meninės kalvystės dirbinius – kabyklas, groteles, turėklus, skulptūras, kryžius, saules, židinio įrankius R.Bagdzevičius savo kalvėje gamino vienas.
Savo dirbiniais jis dažniausiai prekiaudavo įvairiose mugėse.
Dievino savo žmoną
Paklausta, kaip Ramūnas sutarė su savo žmona, M.Bagdzevičienė tvirtino, kad jis labai mylėjo ir dievino savo Irmą.
„Mes visi labai gerai ir gražiai sutarėme. Visas metų šventes kartu suvažiavę švęsdavome: ir marčios, ir žento artimieji.
Svarstau, gal mums kas iš pavydo tokią bėdą pasiuntė?“ – svarstė M.Bagdzevičienė.