Prieš daugiau nei 10 metų teisme patvirtinta taikos sutartimi tarpusavyje Kurhauzo pastatą atsidalinę statinio bendrasavinkai dar tuomet tapo atskirų pastato dalių savininkais.
Taip konstatavo Jackų šeimos apeliacinį skundą atmetęs Klaipėdos apygardos teismas.
Teisių į mūrinę dalį nebeturi
Anot teisėjų kolegijos, pastato atidalinimas reiškia, kad pasibaigia bendraturčio nuosavybė su kitu bendraturčiu - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami savarankiškai.
Teismas padarė išvadą, kad medinės dalies savininkai - Jackų šeima nebėra valstybės ir savivaldybės lėšomis atkurtos Kurhauzo mūrinės dalies bendraturčiai, todėl negali pretenduoti į šios pastato dalies antrąjį aukštą.
Per 10 metų sudegusios medinės Palangos kurhauzo dalies atstatyti nepradėjęs palangiškis Gediminas Jacka su savo šeima apie nusižiūrėtą atstatytos mūrinės dalies antrąjį aukštą prakalbo pernai vasarą.
Kurhauzo bendrasavininkai pareikalavo iš naujo nustatyti prieš 10 metų nustatytą pastato naudojimosi tvarką.
Neabejodamas, kad dalis atstatyto kurhauzo priklauso jam ir jo šeimai, G.Jacka kartu prašė teismo mūrinės dalies antrojo aukšto patalpas jau paskirstyti jo šeimos nariams.
Palangiškis teismui net pasiūlė kurie kambariai turėtų atitekti jam, jo žmonai Virginijai, bei trims dukroms.
Taikos sutartis yra galutinė
Teisme ieškovams atstovaujantys 4 advokatai karštai įrodinėjo, kad viso pastato bendrasavininkai privalo iš naujo dalintis pastatą, nes ankstesnė taikos sutartis 2003 metais teisme buvo sudaryta tarp savivaldybės, G.Jackos ir grafo Alfredo Tiškevičiaus.
Grafas yra miręs, o G.Jacka jam priklausančią pastato dalį 2005 metais yra perleidęs žmonai ir dukroms.
Jackų teigimu, buvęs pastato padalinimas naujiems bendrasavininkams nebegalioja.
Palangos apylinkės teismas tokį Jackų ieškinį atmetė.
Klaipėdos apygardos teismas nutarė, kad prieš 10 metų teisme patvirtintos ir seniai įsigaliojusios taikos sutarties iš naujo ginčyti nebegalima, o iš G.Jackos kurhauzo dalis perėmusios jo dukros bei žmona apie šį pastato patalpų atidalinimą turėjo būti žinoma.
Sklypo padidinti nepavyko
G.Jackai nepavyko nuginčyti ir prie Kurhauzo priskirto 52,74 aro ploto žemės sklypo dydį.
Pusę istorinio pastato valdančiai Jackų šeimai priklauso ir pusė sklypo, todėl palangiškis nuo pat pastato dalies įsigijimo siekė, kad prie Kurhauzo būtų formuojamas kuo didesnis žemės sklypas.
Prieš keletą metų Palangos savivaldybės prašymu valstybė įregistravo sklypo plotą, kuris buvo apibrėžtas teritoriniuose planavimo dokumentuose.
Jackų šeimos apeliacinį skundą išnagrinėjęs Vilniaus administracinis teismas nutarė, kad žemės sklypas prie kurhauzo suformuotas teisėtai ir jo dydis Jackų turtinių interesų nepažeidžia.
Jackų ieškiniai išseko
Šarūnas Vaitkus, Palangos miesto meras
„Galiu pasidžiaugti, kad šiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais savivaldybės bylinėjimuisi dėl kurhauzo padėtas taškas. Kurorto savivaldybė pagaliau baigė apie 15 metų trukusį bylinėjimąsi su Jackų šeima dėl šio istorinio pastato.
Iš grafo Alfredo Tiškevičiaus pusę kurhauzo įsigijęs G.Jacka vėliau skundė bet kokį jam nenaudingą savivaldybės veiksmą. Per tą laikotarpį Palangos savivaldybė turėjo daugiau nei 20 civilinių bylų, kurios stabdė bet kokius miesto veiksmus siekiant kurhauzo atstatymo.
Liko paskutinė ir lemiama byla, kurioje Kultūros paveldo departamentas istorinę reikšmę turinčio pastato dalį siekia atimti iš jos neprižiūrėjusių Jackų“.
