Eisenoje buvo apie trys tūkstančiai žmonių ne tik iš Vilniaus ir Kauno, bet ir iš Panevėžio, Klaipėdos, Radviliškio. Skustagalvių ir aršių nacionalistų tarp dalyvių nesimatė, tačiau policija buvo nusiteikusi galimiems neramumams. Visur budėjo daugybė pareigūnų.
Kauno viešosios policijos vadovas Remigijus Stukas gyrė eitynių dalyvius, esą jie labai kultūringi, atsiklausia ir to, ar galima leisti dūminius užtaisus.
Eitynių dalyviai skandavo šūkius "Lietuva - lietuviams" ir pan. Į eitynes atėjo Tautininkų sąjungos vadovas Julius Panka, Kauno vicemeras "jaunalietuvis" Stalislovas Buškevičius, signataras Audrius Butkevičius, buvęs Seimo narys Kazimieras Uoka.
Eitynes stebėjo tarptautnių žydų organizacijų atstovai. Jie atsisakė iš žmonių paimti siūlomas trispalves. Vienas iš stebėtojų buvo prieštaringai vertinamas Simono Wiesenthalio biuro Jeruzalėje direktorius Efraimas Zuroffas, save vadinantis „nacių medžiotoju“.
Pasibaigus eisenai, Rotušės aikštėje vyko mitingas į dangų paleistas didelis aitvaras, simbolizuojantis lietuvišką trispalvę. Taip pat įvyko teatralizuotas pasirodymas.
Viena svarbiausių eisenos temų – referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo.
Šį referendumą remia ne tik radikalios dešiniosios jėgos, bet ultrakairieji, pavyzdžiui atvirai Maskvai simpatizuojantis Socialistinis liaudies frontas, vadovaujamas liūdnai pagarsėjusio Algirdo Paleckio, Darbo partija.
Eitynių dalyviai ragino "neišparduoti Lietuvos".
E.Zuroffas prieš eitynes kalbėjo, kad jeigu eitynėmis siekiama parodyti norą išstoti iš ES, jis tam neprieštarauja ir nesikiša, tačiau jis išreiškė nepasitenkinimą plakatu su 1941 metų laikinosios Vyriausybės laikinojo vadovo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio atvaizdu.
„Pirmiausia, klausimas yra, dėl kokių priežasčių šie žmonės žygiuoja. Jei tai išstojimo iš ES klausimas, tai ne mūsų reikalas. Tai įdomus klausimas, teisinė problema ir ne mūsų rūpestis. Tačiau, jeigu pažiūrėsite, ten pamatysite plakatą su J.Ambrazevičiaus-Brazaičio atvaizdu - tai jau kita istorija, nes šis žmogus buvo Lietuvos Vyriausybės vadovu 1941 metų gruodį, palaikė Adolfą Hitlerį ir Trečiąjį reichą, palaikė žydų persekiojimą“, - BNS sakė E.Zuroffas.
Pasak jo, žydų bendruomenės atstovai susirinko Kaune tiesiog tyliam protestui prieš eitynes.
J.Panka – prieš V.Landsbergį
Valandą trukusiose eitynėse incidentų nebuvo užfiksuota.
Daugybė žmonių nešė trispalves vėliavėles, segėjo tautinius ženkliukus – kartu su suaugusiais ėjo ir maži vaikai, pasipuošę tautine atributika.
Eitynės pritraukė skirtingų pažiūrų žmones. Jose dalyvavo Kauno vicemeras Stasys Buškevičius, prieštaringai vertinami politikai Audrius Butkevičius, Petras Gražulis, populistiniais ir antisemitiniais pasisakymais pagarsėjęs Mindaugas Murza, kompozitorius Giedrius Kuprevičius.
Eisenos dalyviai nekreipė dėmesio į Laisvės alėjoje, prie Kauno muzikinio teatro sodelio stovinčius organizacijos „Antifa“ atstovus, kurie šaukė „Fašizmui – ne!“. Tiesa, pastarieji neatsakė į klausimą, kur įžvelgia fašizmą ir nepanoro prisistatyti žurnalistams.
Mitingo metu oratoriai kritikavo globalias idėjas, pasisakė už tautiškumo, lietuvybės puoselėjimą. Susirinkusius žmones pasveikino latvių parlamentaras, nacionalistinės partijos atstovas Imantas Paradnieks, estų nacionalistų atstovas.
Tautininkų sąjungos lyderis Julius Panka tvirtino, jog šūkį „Mes esame tauta!“ išgirdo ir Maskva, ir Briuselis. Nuo J.Pankos kliuvo profesoriui Vytautui Landsbergiui, kuris kritikavo referendumo dėl žemės pardavimo idėją užsieniečiams, sakydamas, jog jo tikslas – susipykti su Europos Sąjunga ir išstoti iš bendrijos. Dėl to rankas iš džiaugsmo trintų Rusijos vadovai.
Iš tikrųjų, keistas sutapimas – referendumą Lietuvoje palaiko ne tik dešinieji radikalai, bet ir prorusiškos jėgos. „Nepykite ant profesoriaus – jis pavargo“, - rėžė Lietuvos nacionalistų vedlys.
Ar pagrįsti žydų veikėjų kaltinimai?
Eitynių dalyvius aštriai kritikavę žydų organizacijų veikėjai iš užsienio E.Zurofas ir Dovydas Kacas nepasitelkė naujų argumentų – kalbėjo panašiai, kaip ir praėjusiais metais.
Juos įžeidė ne tik šūkis „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai!”, bet ir tai, kad eitynių priešakyje buvo nešamas1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio plakatas.
D.Kacas išvadino J.Ambrazevičių-Brazaitį nacių marionete.
Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras apie šį politiką skelbia kitokius duomenis.
1974 metais JAV spauda, remdamasi sovietų saugumo pateikta kaltinamąja medžiaga, paskelbė įtariamųjų karo nusikaltėlių sąrašą, kuriame buvo ir J.Ambrazevičiaus-Brazaičio pavardė.
Išsamų tyrimą atlikęs JAV Kongreso Teismų departamento Imigracijos, pilietybės ir tarptautinės teisės pakomitetis oficialiai pranešė, jog kaltinimai J.Ambrazevičiui-Brazaičiui yra nepagrįsti, jo veikla nebuvo pronaciška.
Žlugus laikinajai vyriausybei, J.Ambrazevičius-Brazaitis aktyviai dalyvavo antinacistinio pogrindžio veikloje.
