Pradėti iki teisminį tyrimą dėl B.Bradausko viešų
pasisakymų apie sovietmečio trėmimus ir tremtinių menkinimo
prokurorų prašė buvęs tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus
patarėjas konservatorius Jonas Survila.
Išnagrinėjęs konservatoriaus skundą Vilniaus apygardos
Vilniaus apylinkės prokuroras konstatavo, kad B.Bradausko pasisakymas
laikytinas jo nuomone.
„Baudžiamosios teisės prasme vertinant B.Bradausko
pasisakymą jis laikytinas asmens nuomone apie tremtiniams mokamų
pensijų tvarką ir kalbėjusiojo manymu svarstytinus šios tvarkos
keitimo pasiūlymus, siekiant rasti šaltinių senatvės ir
neįgalumo pensijų kompensavimui, o ne Lietuvos gyventojų trėmimo
bei padarytų nusikaltimų žmoniškumui neigimas“, - rašoma
Generalinės prokuratūros atsakyme.
Baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę už
viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės
Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų
neigimą ar šiurkštų menkinimą.
Prokuratūra nurodė negavusi kitų objektyvių duomenų,
nurodančių, jog buvo padaryta tokia nusikalstama veika.
Konservatorius J.Survila sako svarstysiąs galimybę skųsti šį
prokurorų sprendimą. Jo manymu, „B.Bradausko išsakyta vieša
pozicija, kad tremtyje gyventi buvo geriau nei Lietuvoje,
akivaizdžiai menkina sovietinius nusikaltimus žmoniškumui ir nuo
jų nukentėjusius tremtinius“.
„Kadangi Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę ne tik
už okupacijos neigimą, bet ir nusikaltimų žmoniškumui bei pačių
nukentėjusiųjų šiurkštų menkinimą, keista, kodėl to,
nepaisydami ir viešo tremtinių raginimo, nepastebi prokurorai.
Tikiuosi, kad B.Bradausko aukštas postas Seime bei turimas teisinis
imunitetas tam įtakos neturėjo. (...) Gaila, kad to, kas privalu
daryti pačioms valstybės institucijoms, kol kas turi imtis
piliečiai. Norėčiau, kad Lietuvos valstybė istorinės atminties ir
teisingumo srityje imtų pavyzdį iš Izraelio ir būtų principinga,
neleisdama menkinti prieš Lietuvą įvykdytų tarptautinių
nusikaltimų“, - sakė J.Survila.
Prieš kelias savaites svarstydamas apie galimus pensijų
kompensavimo finansinius šaltinius B. Bradauskas naujienų portalui
delfi.lt teigė, jog tremtyje Sibire sovietmečiu gimę vaikai
nepatyrė jokio streso, todėl valstybė neturėtų jiems mokėti
papildomų išmokų.
„Susirinko chebra, paliudijo, kad partizanams nešė duoną ir jau
mokame. Tokios netvarkos yra labai daug. Reikia mokėti tik tiems,
kurie iš tikrųjų patyrė stresą, kurie buvo išvežti į Sibirą.
O dabar vaikai, gimę Sibire. Koks skirtumas vaikui, kur jam gimti?
Aš pasikalbu su draugais, kurie gimė Sibire: ką tu, sako, mes ten
žymiai geriau gyvenome negu Lietuvoj, nei mums ten svarbu kur ten tie
tėvai Lietuvoje gyveno, nei ką. Baigė visi mokslus ir kiek
nesugrįžo tų jaunų žmonių. Tai ką mes turime juos surasti ir
irgi pensijas mokėti?“, - kalbėjo B.Bradauskas.
J.Survila skunde prokurorams nurodė, jog pagal Asmenų,
nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso
įstatymą, tremtiniais, be kita ko, pripažįstami ir asmenys, gimę
tremtinių šeimose trėmimo metu ir tremtyje, jeigu bent vienas iš
tėvų buvo tremtinys ir jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomos
specialios įskaitos sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos
pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje).
„Todėl Seimo narys B. Bradauskas viešai ir užgauliu būdu
teigdamas, kad nėra skirtumo tarp paprastų sovietmečiu Lietuvoje
gimusių vaikų ir vaikų, dėl SSRS okupacijos ir vykdytų
nusikaltimų žmoniškumui gimusių tremtyje (t.y. tremtinių)
šiurkščiai įžeidžia ir menkina pastaruosius Lietuvos Respublikos
gyventojus bei pačius nusikaltimus žmoniškumui“, - skunde
prokurorams teigė J.Survila.
Valdančioji Socialdemokratų partija anksčiau buvo pasmerkusi
savo partiečio B.Bradausko viešus pasisakymus dėl valstybinių
pensijų žydų gelbėtojams. Sausį B.Bradauskas pareiškė, jog
kompensacijas nuo nacių persekiojimo žydus gelbėjusiems Lietuvos
piliečiams turėtų mokėti ne Lietuva, o Izraelis.
B.Bradauskas taip pat sulaukė daug kritikos, kai pernai per
tarptautinę konferenciją Seime uždraudė rodyti kadrus apie
sovietų agresiją Sausio 13-ąją, kad nepatogiai nepasijustų
kviesti Rusijos diplomatai.
Per sovietų okupaciją 1940-1952 metais į lagerius ir tremtį
išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų.