Šalia Lietuvos – rusų karinės pratybos, Seimas kreipėsi į NATO

Šie manevrai buvo pradėti atliekant iš anksto neskelbtą pajėgų ir kovinės technikos parengties patikrinimą Vakarų ir Centrinėje karinėse apygardose. Patikrinimą praeitą savaitę įsakė surengti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Didelio masto pratybose Kaliningrado srityje naudojamasi per 450 karinės technikos vienetų, įskaitant šarvuotuosius transporterius BMP-2, tankus T-72, savaeigius pabūklus ir ryšių kompleksus, pirmadienį naujienų agentūrai ITAR-TASS sakė Vakarų karinės apygardos atstovas spaudai 2-ojo laipsnio kapitonas Vladimiras Matvejevas.

Pakrantės sargybos pajėgos, atvykusios į poligoną iš nuolatinio dislokavimo bazių, dalyvauja gynybos ir puolamųjų operacijų pratybose, tobulindamos savo įgūdžius naudoti įprastinę ginkluotę ir įrangą, manevruoti mūšio lauke ir statyti įtvirtinimus. Per taktines pratybas kariai vykdė šaudymo, inžinerijos ir specialiųjų mokymų užduotis sąlygomis, kurios buvo maksimaliai artimos tikro mūšio aplinkai, aiškino V.Matvejevas.

Motorizuotųjų šaulių pulkų kariai mokėsi vykdyti gynybos ir puolamąsias operacijas sąlyginio priešo vykdomos radijo ir kitokių elektroninių ryšių blokados sąlygomis, apšaudomi artilerijos ir atakuojami aviacijos, sakė atstovas.

Per paskutinį šių pratybų etapą kariai mokysis šaudyti iš visų rūšių šaunamųjų ginklų ir raketinių granatsvaidžių į taikinius, kuriuos imituoja vikšrinės mašinos ir visureigiai, taip pat į sąlyginio priešo karius imituojančius taikinius.

Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai siūlo NATO parengti planus kaip gintis nuo Rusijos agresijos, ir dislokuoti tam tikrą skaičių karių prie rytinių sienų.

Dėl įvykių Ukrainoje Seimo komitetai pirmadienį priėmė pareiškimą. Jame teigiama, kad Rusijos veiksmai kelia pavojų Europos Sąjungos bei NATO saugumui.

„Manome, kad NATO turėtų parengti karinius planus, kaip sustabdyti Rusijos agresiją, ir dislokuoti tam tikrą skaičių karių prie rytinių NATO sienų. Mūsų nuomone, tai irgi būtų stabdantis veiksnys dabartinei Rusijos agresijai“, - po posėdžio žurnalistams pareiškimo turinį nusakė NSGK vadovas Artūras Paulauskas.

„Mes siūlome ir teigiame, kad Rusijos veiksmai kelia pavojų ir ES, ir NATO šalių saugumui, ir kad turi būti imamasi diplomatinių, politinių priemonių, jos turi būti išnaudotos agresijai sustabdyti ir grąžinti Rusijos karinius dalinius į savo dislokacijos vietą“, - kalbėjo komiteto vadovas.

Taip pat Seimo komitetai savo pareiškimu Europos Sąjungos institucijas ragina paruošti ekonominių ir politinių sankcijų Rusijai paketą bei svarstyti jų taikymo galimybę, o Lietuvos Vyriausybę - inicijuoti bendrą Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių sprendimą dėl ginklų, karinės technikos ir įrangos tiekimo Rusijai sustabdymo.

Dar Lietuvos Vyriausybė raginama siekti nuolatinio NATO karinio buvimo Lietuvoje sustiprinimo, taip pat 2015 metų valstybės biudžeto projekte krašto apsaugai numatyti ne mažiau kaip 0,9 procento bendrojo vidaus produkto. Be to, siūloma jau šiais metais ieškoti galimybių krašto apsaugai papildomai skirti bent 100 mln. litų, kurie būtų panaudoti prieštankinės ir priešlėktuvinės gynybos priemonėms įsigyti.

Pareiškimu Rusija raginama atšaukti sprendimą dėl leidimo panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje, nutraukti melagingos informacijos skleidimą apie tariamą Lietuvos vaidmenį įvykiuose Ukrainoje, šios šalies žiniasklaidai pranešus, esą Lietuvoje rengti „Maidano maištininkai“.

Komitetai pabrėžė, kad „Rusijos Federacijai tenka visa atsakomybė už galimą kraujo praliejimą dėl įtampos didinimo ir provokacijų Pietų ir Rytų Ukrainoje“.

Taip pat pareiškimu komitetai kreipėsi į Europos Sąjungos institucijas, Europos Sąjungos ir NATO valstybių vyriausybes ir parlamentus, Rusijos vadovus, Jungtinių Tautų organizaciją, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją ir tarptautinę bendruomenę kviesdami imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų nutraukta Rusijos agresija prieš Ukrainą.

Po komiteto posėdžio klausiamas apie Lietuvos saugumą komiteto pirmininkas pažymėjo, kad visos tarnybos seka situaciją ir ją adekvačiai vertina. Į klausimą, ar padidėjusios grėsmės nekelia Rusijos pratybos Karaliaučiaus srityje, A.Paulauskas tvirtino, kad „visos Rusijos karinės pajėgos pakeltos“.

„Vyksta patikrinimas, ir šiandien tas patikrinimas turėtų baigtis oficialiai. Ar jis iš tikrųjų baigsis, mes pamatysime rytoj“, - sakė komiteto pirmininkas.

Pirmadienį susiklosčiusią padėtį Kryme taip pat aptarė Seimo valdyba kartu su Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovais, premjeru Algirdu Butkevičiumi bei krašto apsaugos ministru Juozu Oleku. Anksčiau pirmadienį šis klausimas panašiu formatu buvo aptartas Prezidentūroje.

Šeštadienį Rusijos Federacijos Taryba patenkino prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje. Šis Rusijos sprendimas ir karių dislokavimas Kryme iššaukė griežtą ES ir NATO šalių reakciją.

Lietuva sekmadienį nusprendė iškviesti konsultacijoms į Vilnių ambasadorių Maskvoje Renatą Norkų.

Į Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimą atvykęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį pasiūlė paraginti Rusiją pradėti tiesiogines konsultacijas su Ukraina ir paremti stebėtojų misiją, bet nekomentavo galimybės įvesti sankcijų Maskvai dėl agresijos Kryme.

Žurnalistų Briuselyje paklaustas, ar ministrai svarstys sankcijas Rusijai, ministras abstrakčiai atsakė, kad „viskas yra ant stalo“, bet vėliau pripažino, kad apie tai iki šiol nediskutuota.

Rusijos agresiją Kryme L.Linkevičius pavadino precedento neturinčiu žingsniu XXI amžiuje, ir teigė manantis, kad Vakarai neišmoko visų pamokų iš Rusijos karo su Gruzija 2008 metais.

„Turėtume paraginti ir bandyti įtikinti Rusiją konsultuotis tiesiogiai su Ukraina (...). Tarptautinės tarpininkavimo ir stebėjimo misijos būtų labai naudingos“, - teigė ministras.

Jis perspėjo, kad reaguojant į Rusijos veiksmus tarptautinių organizacijų patikimumui kyla pavojus.

Anot L.Linkevičiaus, Baltijos šalims Rusija dabar nekelia grėsmės, bet Maskvos veiksmai yra pavojus visos Europos stabilumui.

„Esame NATO nariai, turime saugumo garantijas. Mūsų padėtis kitokia, bet Rusijos vykdoma Ukrainos suverenios teritorijos okupacija neprisideda prie taikos ir saugumo kontinente. Tai blogina situaciją“, - sakė L.Linkevičius.

Ministras taip pat sakė manantis, kad ES turi galutinai įvesti sankcijas Ukrainos pareigūnams, kurie atsakingi už smurtą prieš Ukrainos protestuotojus. Be to, pasak ministro, ES turi pademonstruoti tvirtą paramą naujai provakarietiškai Ukrainos vyriausybei.