Tokia šventvagiška mintis kilo po to, kai prisiminiau mums skaudžius 1991 sausio 13-sosios įvykius. Tada kartu su kitais buvau parlamento rūmuose ir naiviai tikėjomės, kad V.Landsbergiui pavyks pažadinti saldžiai miegantį SSRS prezidentą M.Gorbačiovą.
Naiviai tikėjome, kad SSRS vadovas nežino, ką jo generolai daro. Ir dar dabar jaučiu tą jausmą, kaip tada mums buvo svarbu, kad bent kas nors iš lyderių nubustų iš to saldaus miego ir pasakytų, jog mes, lietuviai, esame teisūs.
Dabar vėl reikia pažadinti viso pasaulio valstybių lyderius, nes jie, mainais į geresnius santykius su XXI a. Adolfu Hitleriu, mainais į pigesnes dujas ir naftą, trypia vertybes, ant kurių susikūrė viso Vakarų pasaulio civilizacija. Juos tikriausiai pažadintų gal tik ukrainiečių kraujas, daug kraujo. Įdomus pastebėjimas: vienas Rytų Europos politiką neva gerai išmanantis kolega lietuvis prieš keletą dienų net keliose televizijose kalbėjo, kad Rusijos prezidentas V.Putinas tikriausiai net nežino, ką jo generolai daro, o tie, kurie vaikšto po Krymą ginkluoti moderniausiais granatsvaidžiais, tikriausiai net nėra Rusijos kariškiai. Įrodymų trūksta.
Kaip tyčia, Kremliaus kontroliuojamos Rusijos televizijos irgi kartojo tą patį: pastatus Kryme užima ne Rusijos kariai, o ginkluoti vietos sukilėliai, patys nusprendę gintis nuo fašistų ukrainiečių.
Po šimts velnių, ar tikrai kas nors tikite, kad Rusijos prezidentas V.Putinas, vienašališkai ir ryžtingai nulėmęs Rusijos politinio kalinio Nr.1 M.Chodorkovskio likimą, staiga gali nebežinoti, kad jo kariuomenės tankai, generolams panorėjus, kerta kitos valstybės sieną? Nebenoriu čia ką nors dar papildomai aiškinti apie į kelnes pridėjusius mūsų premjerą A.Butkevičių, nuolat kartojantį, kad ekonominių sankcijų Rusijai taikyti nereikia. Tiesa sakant, nelabai kam čia jo pupsėjimas ir įdomus. Nebent ukrainiečiams, kurie nuo šiol kiekvieną lietuvį galės vadinti kolaboravusiu su jų šalį užpuolusią agresore. Ir tai bus tiesa.
Kur kas rimčiau reiktų vertinti Vokietijos, Prancūzijos ir JAV valstybių visišką sutrikimą ir net baikštumą susidūrus su pirmu rimtu išbandymu. Vakarų valstybių lyderių baimė persimeta į mūsų politologus, mokančius kitus skaityti Rusijos politiką labai gudriai, esą net tarp eilučių. Tada jiems antrina įvairūs diplomatai: esą Vakarų, atsiprašant, bezdėjimas jau duoda vaisių, nes Rusija iš Krymo traukiasi, tada dar koks nors premjeras A.Butkevičius kyštelės savo įdomią nuomonę – ir visuomenė jau nuraminta?
Tuo tarpu Rusija jau telkia savo ginkluotąsias pajėgas prie Ukrainos sienos, iš kur nesunkiai galima pasiekti Donecką ir kitus rusakalbių pilnus miestus. Per Rusijos televizijas, lyg kokia visuotinė pampersų reklama, nuolat rodomas siužetas apie vieną šiaip taip iš Odesos fašistų rankų į draugišką Krymą esą išsprūdusią moterį, kuri isterijos priepuolio apimta verkia, blaškosi ir prašo Krymo rusų pagalbos.
Tuo pačiu metu rusakalbiai, kurie, anot vieno mūsų ramintojo-apžvalgininko, gal net nėra Rusijos kariai, šturmuoja Odesoje valstybės įstaigas, o civiliai apsirengę Krymo rusai (irgi ne Rusijos kariškiai) grasina sėsti į kažin kur gautus tankus ir važiuoti į Odesą gelbėti skriaudžiamų rusų.
Viso to moralas – Vakarų valstybių vertybės seniai supuvo ir plūduriuoja pamazgų duobėje, tas vertybes pakeitė pinigai ir interesai.
Kam tai naudinga? Visų pirma tiems lietuviams, kurie nebenori parduoti savo žemių ES valstybių piliečiams, kurie taranuoja euro įvedimą ir nuolat kalba apie Vakarų valstybių diktatą. Vakarų ištižimas gali pasitarnauti neosovietams, kurie sakys – štai, pardavė Ukrainą, parduos ir Lietuvą, todėl apie kokias vertybes mes čia kalbame ir ar galima jiems patikėti savo žemes ir atsisakius lito brautis į eurozoną?
Tiesą sakant, bent jau šiandien, aš irgi nebetikiu, kad NATO pultų ginti Lietuvą nuo Rusijos agresijos. Prasidėtų ilgai trunkantys situacijos svarstymai pagal vieną šio aljanso straipsnį, po to pagal kitą, girdėtume daug patikinimų, kad gins, tada pasiūlys savo aukas gerai paskaičiuoti, tada piktinsis Rusijos įžūlumu, Vokietijos kanclerė pasakys B.Obamai, kad V.Putinas prarado sveiką protą, skandinavai toli, o Lenkija, kuri pirma turėtų ginti Lietuvą, su savo batalionais vėluos ir lauks atskiro aljanso nutarimo.
Tad štai ir viskas, ko galime tikėtis. Tuo tarpu mūsų šalies ekonomika per tą laiką bus sutrypta ir būsime priversti pradėti viską kurti iš naujo.
„Dėjom ant ES,“ - sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja V.Nuland per pokalbį telefonu su JAV ambasadoriumi Kijeve Geoffu Pyattu,
Tad kodėl turime nesutikti su tokiu vertinimu? Tiesa, jis tiktų ir JAV prezidentui B.Obamai, kuris yra geras oratorius, tačiau kovą dėl įtakos pasaulyje V.Putinui pralošia į vienus vartus. Pirmiausia Sirijos konflikte, dabar Ukrainoje. Tiesa, jis bent pasakė, kad rytoj ir poryt su V.Putinu neis obuoliauti (vykdyti anksčiau suderintų bendrų projektų), kaip buvo susitarę. O po savaitės jau eis?
Patiko vienas internete matytas piešinys, puikiai apibūdinantis šios dienos situaciją. B.Obama stovi ir stebi per žiūronus Rusijos teritoriją, o iš jos kyšo tik V.Putino vidurinis pirštas. Tai viskas, ką šiandien galime išvysti žvelgdami į Rusijos žemių platybes.
Fašistinė Vokietija nuo 1936 metų vykdė agresyvią politiką, susigrąžindama anksčiau valdytas žemes, o A.Hitleris Vakaruose buvo taip šlovinamas, kad net buvo išrinktas „Times“ žurnalo Metų žmogumi. Ir tada A.Hitleris rodė visam pasauliui vidurinį pirštą, tik niekas nenorėjo jo matyti. Arba gerų žiūronų dar neturėjo.
Anksčiau valdytas žemes dabar nutarė susigrąžinti neobolševikai, o jų lyderis V.Putinas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai. Sako, jeigu būtų paraiška laiku paduota, tai gal ir būtų pernai ją gavęs. Juk Vakarai dabar tik ir lenktyniauja, kas giliau V.Putinui į vieną vietą įlįs.
Jeigu okupuodama Ukrainą V.Putino tankai sutraiškys ne 10 tūkstančių, o tik kokį šimtą ukrainiečių, tai Nobelio taikos premiją šiais metais tikrai gaus. To pavyzdys – M.Gorbačiovas.
Na ir velniai nematė, tegul lenktyniauja Vakarai, kuris labiau įsiteiks V.Putinui. Bet būtent todėl ir tenka pakartoti tai, ką rašiau šio teksto pradžioje, kad tas lenktynes galėtų sustabdyti tik ukrainiečių už Laisvę pralietas kraujas. Kitaip pasaulis neatsisakys saldaus miego ir gražių sapnų apie taikią Rusiją.
