Žemę siūloma leisti įsigyti Europos Sąjungos (ES) bei
keturių Europos ekonominės erdvės valstybių - Šveicarijos,
Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino piliečiams. NATO aljanso,
kuriam priklauso Lietuva, ir trečiųjų šalių, kurios nepriklauso
ES bendrijai, piliečiai Lietuvoje žemės įsigyti negalėtų.
Norintys įsigyti dirbamos žemės taip pat turės atitikti ir
papildomus reikalavimus - Lietuvos bendrovėms ir ūkininkams jie
būtų beveik vienodi, o užsienio piliečiai turėtų įrodi savo
lojalumą Lietuvai.
Tai numatančioms žemės įsigijimo taisyklėms antradienį
pritarė Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta darbo grupė, kuri
dabar jas teiks svarstyti Seimui.
Pasak darbo grupės vadovas Kazio Grybausko, teikiami siūlymai,
jei jiems pritars Seimas, įsigaliotų net tada, jeigu įvykus
referendumui būtų nuspręsta neleisti Lietuvoje žemės parduoti
užsieniečiams.
„Nelabai kas keistųsi, kadangi yra kitų Europos
Sąjungos šalių patirtis, sakanti, kad apribojimai
žemės perleidimui, darbui jos, yra ir dabar dideli. Lietuva
neišsiskirtų. Tik tie reikalavimai nevienodi. Daugumoje Europos
šalių apribojimai vietinės valdžios žemės dirbimui yra,“ -
teigė parlamentaras.
Darbo grupė siūlo leisti įsigyti žemę tik tiems asmenims,
kurie įsipareigos ją dirbti ne trumpiau kaip penkerius metus. Ši
reikalavimas būtų taikomas visiems žemės pirkėjams.
Be jokių apribojimų Lietuvoje būtų galima įsigyti iki 10
hektarų žemės, o jeigu pirkėjas norėtų jos įsigyti daugiau,
turėtų gauti savivaldybės, kurioje būtų žemė, leidimą.
Norint įsigyti žemės, reikės turėti jos darbo patirties -
trejus metus realiai ūkininkauti išsinuomotoje žemėje ir tvarkyti
buhalteriją arba ne mažiau kaip trejus metus mokytis žemės ūkio
profesijos. Paprasti ūkininkavimo kursai užskaitomi nebūtų.
Jauniems ūkininkams (iki 40 metų) kai kurie reikalavimai
nebūtų taikomi - jiems leidimus įsigyti žemę išduotų specialios
savivaldybės administracijos sudarytos komisijos.
Ūkininkams ir būsimiems žemdirbiams, skirtingai negu įmonėms,
nereikės deklaruoti būsimų derlių ir jų kiekių, taip pat
nereikės įrodinėti ekonominio gyvybingumo ir mokėjimo efektyviai
ūkininkauti. Tuo tarpu žemės norinčios įsigyti bendrovės
privalės iš žemės ūkio veiklos gauti ne mažiau kaip pusę
pajamų bei turės įrodyti savo ekonominį gyvybingumą pagal Žemės
ūkio ministerijos nustatytą tvarką.
K.Grybausko teigimu, kai kurie reikalavimai yra „ko gero per
griežti“, tačiau dėl jų dar diskutuos Seimas.
„Norime, kad būtų užkirstas kelias spekuliacijai, kad visa
žemė Lietuvoje būtų kiek galima daugiau dirbama ir duotų
ekonominį efektą“, - tvirtino K.Grybauskas.
Anot jo, reikalauti, kad Lietuvoje norintys ūkininkauti
užsieniečiai privalėtų mokėti lietuvių kalbą, nėra tikslinga.
„Paimkime paprastą situaciją, kai lietuvaitė išteka už
užsieniečio, jis atvažiuoja pas mus ir tos kalbos dar nemoka, bet
dirba žemę, kodėl jam privaloma ją mokėti?“ - svarstė
parlamentaras.
Darbo grupė nutarė, kad visi reikalavimai įsigyjant žemę
nebūtų taikomi perkant sodų sklypus sodininkų bendrijose ir tais
atvejais, kai žemė įgyjama ją paveldint arba atstatant nuosavybę.
Siekiant apriboti galimas spekuliacijas dirbama žeme siūloma
sugriežtinti reikalavimą dėl žemės kiekio valdymo susijusiems
fiziniams asmenims ir bendrovėms - siūloma asmenis susijusiais
laikyti tuomet, kai ta pati įmonė ar tas pats asmuo turės daugiau
kaip ketvirtadalį (dabar - 50 proc.) akcijų arba pajų, jei tai
būtų žemės ūkio bendrovė, arba tas pats asmuo būtų įsteigęs
kelias įmones, kuriose valdo daugiau kaip 25 proc. (dabar 50 proc.)
akcijų. Susijusių asmenų įsigyjamas žemės ūkio paskirties
žemės plotas būtų skaičiuojamas kaip bendras.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, valstybinės žemės,
kurią galima būtų privatizuoti, dabar Lietuvoje yra apie100 tūkst.
hektarų, o nuosavybė dar neatstatyta į maždaug 30 tūkst.
hektarų. Iš viso Lietuvoje dirbamos žemės yra apie 3,3 mln.
hektarų, iš kurių 2,8 mln. hektarų deklaruojami kaip pasėlių
augimvietės. Virš 200 tūkst. hektarų yra apleista žemė - dalis
jos yra privati, dalis priklauso valstybei.
Stodama į ES, Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo
užsieniečiams - po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės
draudimas turėtų nustos galioti, jei referendume žmonės nenutars
kitaip.
Kada ir ar apskritai vyks referendumas, spręs kovą į pavasario
sesiją susirinkęs Seimas. Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo,
kad referendumo iniciatorių pateiktų rinkėjų parašų užtenka,
kad referendumas būtų surengtas - tam reikia ne mažiau kaip 300
tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.