Eltos žiniomis, Rusija informavo ESBO, kad neketina įsileisti karinių stebėtojų į savo karinius dalinius Kryme.
Lietuvos diplomatijos vadovas tikisi, kad civiliai stebėtojai bus įleisti į Krymą.
„Mes labai norime kad (būtų įleisti – ELTA), bet negaliu garantuoti, nes mes matome, kad ten yra specifinė vadovybė, kuri nelabai eina į kontaktą su kitomis organizacijomis, bet viliamės, kad pavyks įtikinti“, – sakė L.Linkevičius.
Ukrainos prašymu 15 ESBO šalių narių suformavo karinę stebėtojų misiją, skirtą įtampoms Krymo regione stebėti.
Pasak L.Linkevičiaus, šių misijų tikslas yra gauti objektyvios informacijos ir įtikinti Rusiją, kad kalbėtųsi su Ukraina.
JAV vyriausiasis atstovas prie ESBO Danielis Baeris sakė agentūrai Associated Press, kad kiekviena šalis siunčia po du asmenis.
ESBO, kuriai priklauso 57 šalys, veikia bendru sutarimu, todėl dauguma stebėjimo misijų turėtų būti patvirtintos visų jos narių, taip pat ir Rusijos. Tačiau jos taisyklių nuostata leidžia šalių narių prašyti, kad kitos siųstų beginklius karinius stebėtojus ypatingais atvejais. D.Baerio teigimu, Ukraina pasinaudojo šia taisykle.
Ši misija turi savaitės mandatą, tačiau JAV atstovo teigimu ji galėtų būti pratęsta Ukrainos prašymu.
Anot Užsienio reikalų ministerijos, karinių stebėtojų veiklai Kryme specialaus
ESBO mandato nereikia, nes valstybės turi teisę savanoriškai
kviesti inspektorius į teritoriją, kurioje galbūt vykdoma įtarimus
tarptautinei bendrijai kelianti karinė veikla.
Be Lietuvos, į Ukrainos kvietimą siųsti stebėtojus atsiliepė
dar 16 valstybių - Latvija, Estija, Čekija, JAV, Lenkija, Norvegija,
Vokietija, Jungtinė Karalystė, Slovakija, Danija, Kanada,
Vengrija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Japonija.
Krašto apsaugos ministro atstovas spaudai BNS sakė, kad į
Krymą išvyko pulkininkas leitenantas Raimondas Ivanauskas ir majoras
Zbignevas Žulonas.
Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius pranešė, kad
Lietuva taip pat yra atrinkusi vieną diplomatą, kuris vyktų į
ESBO civilinę misiją.
„Diplomatas yra atrinktas, pasirengęs bet kuriuo metu išvykti,
kai misija bus patvirtinta“, - žurnalistams Seime sakė ministras.
Pasak L.Linkevičiaus, stebėtojų buvimas yra būtinas siekiant
gauti objektyvią informaciją ir „būtų tam tikras saugiklis prieš
tolesnį eskalavimą“.
Ministro teigimu, nepavykus sutarti dėl ESBO misijos, savo
misiją galėtų pasiųsti Europos Sąjunga (ES). ESBO priklauso 57
šalys, tarp jų ir Rusija.
L.Linkevičius kalbėdamas su žurnalistais taip pat užsiminė,
kad kariniai stebėtojai neįleisti į Krymą, bet Krašto apsaugos
ministerija patikslino, kad jie yra pakeliui, o Rusija tiesiog iš
anksto informavo, jog neleis į savo karines bazes.
„Mūsų ESBO kariniai stebėtojai yra pakeliui į Ukrainą.
Susitikę Odesoje su kitų šalių kariniais stebėtojais jie planuoja
vykti į Krymą. Rusija yra informavusi, kad ji į savo karines bazes
ESBO stebėtojų neįsileis“, - BNS sakė krašto apsaugos ministro
atstovas spaudai Vaidotas Linkus.
Šiuo metu Ukrainos Krymo pusiasalį faktiškai kontroliuoja
Rusijos pajėgos, o Ukrainos kariai lieka apsupti savo bazėse.
Vakarai pasmerkė Rusijos karinę agresiją ir ragina Rusiją
atitraukti savo karius.