Baltijos šalių oro erdvę saugos dešimt naikintuvų F-15

Iki tol JAV kariai patruliavo su keturiais naikintuvais F-15 C „Eagle“. Misija vykdoma iš Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose.

Amerikiečių naikintuvai atskrido iš nuolatinės dislokacijos vietos Lakenheatho aviacijos bazėje, Jungtinėje Karalystėje.

Baltijos šalys neturi tinkamų orlaivių savarankiškai oro erdvės apsaugai, todėl NATO sąjungininkės rotuodamos siunčia savo lėktuvus ir karius.

Ketvirtadienį po pietų Šiaulių kariniame aerodrome vienas po kito nusileido aštuoni JAV orlaiviai: šeši reaktyviniai naikintyvai F-15C ir du degalų ore papildymo lėktuvai KC-135. Pastaraisiais atskraidinta pusšimtis karių, kurie aptarnaus orlaivius.

"Tai - konkreti žinia mums, NATO narėms, kad oro policijos misija yra efektyvi priemonė užtikrinant oro erdvės vientisumą ir saugumą", - sakė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas Vidmantas Raklevičius.

"Baltijos šalys mūsų paprašė pagalbos, ir mes norime parodyti, kad galime jums padėti", - sakė JAV junginiui vadovaujantis pulkininkas leitenantas Markas Sadleris, pažymėjęs, kad ir toliau bus dirbama įprastu ritmu. 

Apie tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos planuoja sustiprinti bendradarbiavimą su Lenkija ir Baltijos šalimis, siekdamos pademonstruoti paramą savo sąjungininkėms po Rusijos intervencijos į Ukrainą, trečiadienį pranešė Pentagono vadovas Chuckas Hagelis.

„Šį rytą Gynybos departamentas imasi priemonių mūsų sąjungininkams paremti“, tai bus ir išplėstinės aviacijos pratybos Lenkijoje ir JAV vaidmens NATO patruliavimo misijoje virš Baltijos valstybių sustiprinimas. Apie tai sakė Ch.Hagelis įstatymų leidėjams.

Kad Baltijos šalių prašymu JAV parūpins šešis papildomus naikintuvus Latvijos, Lietuvos ir Estijos oro erdvei patruliuoti, dar trečiadienį žurnalistams pareiškė Latvijos gynybos ministro patarėjas Andis Jekabsonas.

„Gynybos ministras Raimondas Vėjuonis patvirtino, kad JAV padidins karinę paramą Baltijos šalims, atsižvelgdamos į jų prašymą”, - sakė jis. 

Vėliau šią informaciją patvirtino ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Kaip jau buvo pranešta, pastaruoju metu prie Latvijos teritorinių vandenų sienos pastebima vis daugiau Rusijos karinių lėktuvų. 

„Šiandien buvo priimtas sprendimas sustiprinti NATO oro policijos misiją virš Baltijos šalių. Tai paskelbė JAV Gynybos departamento vadovas Chuckas Hagelis. Mūsų sąjungininkai imasi konkrečių priemonių saugumui regione užtikrinti“, - socialinio tinklo „Facebook“ profilyje paskelbė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ch.Hagelis taip pat sakė, kad NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Philipas Breedlove'as planuoja tartis su Vidurio ir Rytų Europos gynybos vadais. 

„Pats laikas vadovauti išmintingai, stabiliai ir tvirtai“, – sakė Ch.Hagelis Senato ginkluotųjų pajėgų komitete. 

„Laikas mums visiems stoti už ukrainiečius ir palaikyti jų teritorinį vientisumą ir suverenitetą, ir jų teisę turėti vyriausybę, kuri atitiktų savo žmonių siekius“, – kalbėjo jis. 

Tame pačiame posėdyje JAV aukščiausio rango kariškis generolas Martinas Dempsey pareiškė, kad anksčiau trečiadienį jis kalbėjosi su savo kolega Rusijos generolu Valerijumi Gerasimovu ir paragino „susilaikyti“. 

„Aš jam paaiškinau, kokiu mastu pasaulyje atmetama teritorinė Rusijos agresija. Aš raginau jį susilaikyti artimiausiomis dienomis, kad liktų erdvės diplomatiniam sprendimui“, – sakė generolas. 

M.Dempsey, kuris yra JAV jungtinio štabų komiteto pirmininkas, dar pasakė kalbėjęsis su Baltijos šalių, taip pat Vidurio ir Rytų karo vadais. 

„Suprantama, jie yra susirūpinę. Jie nori iš mūsų savo saugumo užtikrinimo“, – pažymėjo M.Dempsey. 

„Per tuos pokalbius mes įsipareigojome plėtoti galimybes, kad pateiktume tuos užtikrinimus ir atgrasintume Rusiją nuo tolesnės agresijos“, – pridūrė generolas. 

Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos vadovai antradienį sakė esą „sukrėsti“ Rusijos veiksmų Ukrainoje ir palygino šiuos veiksmus su Sovietų invazijomis į jų šalis per šaltąjį karą. 

Šią savaitę NATO surengė skubių posėdžių, Lenkijai pareikalavus pasikonsultuoti dėl „4-ojo straipsnio“, kai Ukrainoje vyksta krizė, prorusiškos jėgos de facto kontroliuoja visą Krymo pusiasalį. 

Pagal Šiaurės aljanso sutarties 4-ąjį straipsnį bet kuri NATO narė gali reikalauti konsultacijų, jeigu, jų nuomone, gresia pavojus jų teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui. 

Jungtinės Valstijos yra dislokavusios maždaug 10 savo karo lakūnų Lenkijoje, kur jie dalyvauja kariuomenės apmokymuose, o NATO jau dešimt metų patruliuoja oro erdvėje virš Estijos, Latvijos ir Lietuvos. 

Oro patruliai kas keturi mėnesiai keičiasi; šiuo metu Baltijos šalių erdvę kontroliuoja amerikiečių lakūnai, perėmę šią atsakomybę iš belgų. 

Protestuodamos dėl įvykių Ukrainoje, Jungtinės Valstijos šiuo metu yra įšaldžiusios karinį bendradarbiavimą su Rusija – atšauktos planuotos pratybos, mokymai ir mainai.